Teroro ir naktinio gyvenimo simboliais tapę jakudzos yra pavojingi Japonijos mafijos nariai.
Žodis „jakudza“ atsirado daugiau nei prieš 400 metų, Tokugavos šiogunato laikais. „Ya“ reiškia aštuonis, „ku“ – devynis, o „za“ atitinka skaičių 3. Koks ryšys tarp šios skaičių sekos ir organizuoto nusikalstamumo? Reikia žinoti, kad terminas „jakudza“ kilo iš tuo metu labai populiaraus japoniško kortų žaidimo. Derinys „ya-ku-za“ iš tikrųjų buvo pralaiminti korta. Štai kodėl šis žodis tapo visuomenės atstumtųjų sinonimu.
Atraskite turtingiausios pasaulio mafijos istoriją, organizaciją ir veiklą.
Jakudzų kilmė ir istorija
Jakudzų ištakos siekia Edo laikotarpį. Pagal vieną iš teorijų, jakudzos yra „bakuto“ ir „tekiya“ įpėdiniai. Pirmieji valdė azartinius lošimus ir rengė muges, o antrieji buvo gatvės prekeiviai. Šios dvi šeimos vienijo visus visuomenės atstumtuosius. Iš savo protėvių Japonijos mafijos nariai perėmė tam tikrus ritualus, pavyzdžiui, tatuiruočių darymą ir pirštų nukirtimą.
Kita nusikaltėlių sindikato palaikoma hipotezė teigia, kad jakudzos yra kilmingi „machi yakko“ (miesto tarnų) palikuonys. Apie 1603 metus daugelis samurajų be šeimininko, vadinamų roninais, tapo banditais. Jie buvo vadinami „kabuki mono“, kas reiškia „bepročius“, dėl savo smurto prieš gyventojus ir ekstravagantiško stiliaus. „Machi-yakko“ buvo „kabuki mono“ priešininkai. Todėl, norėdami pagerinti savo reputaciją, jakudzos mėgsta vadinti save „machi-yakko“ palikuonimis, karštais silpnųjų gynėjais. Visgi, pasak mokslininkų, jakudzos greičiau yra „kabuki mono“ palikuonys.
Klanų organizacija ir ritualai
Japonijos mafija savo organizacija primena Sicilijos mafiją. Tai didelė šeima, sudaryta iš klanų ir valdoma hierarchijos, kuri yra tiek piramidinė, tiek patriarchalinė, pagrįsta giminystės ryšiais. Didysis vadas, vadinamas „oya“, yra visos šeimos tėvas globėjas, o nauji nariai – „vaikai“.
© Jiangang (Getty Images)
Būdami bušido, arba samurajų elgesio kodekso, paveldėtojai, jakudzos išsaugojo tam tikrus ritualus, pavyzdžiui, tradicines tatuiruotes, vadinamas „Irezumi“. „Seppuku“ arba „hara-kiri“, anksčiau dažnai praktikuotas samurajų, taikomas ir jakudzoms labai rimtų nusižengimų atveju. Taip pat gana dažna „yubitsume“ praktika – mažojo piršto nukirtimas už pareigos nevykdymą, todėl daugelis jakudzų neturi visų pirštų. Iš pradžių šis savęs žalojimas apsunkindavo kardo laikymą ir susilpnindavo jakudzą.
Nauji jakudzų nariai dalyvauja įšventinimo ceremonijoje, vadinamoje „Sakazuki“. Šio ritualo metu dalyviai vilki kimono. „Oya“ ir naujasis jakudza išgeria dubuo sakės. Šis daiktas tampa šeimos ryšio simboliu. Be to, kai jakudza grąžina savo sakės dubuo, tai reiškia, kad jis visam laikui pasitraukia iš klano.
Tatuiruotės jakudzų kultūroje
Labai spalvingi raštai dengia didelę kūno dalį: nugarą, sėdmenis, šlaunis, krūtinę, rankas. Tačiau kai kurios vietos paliekamos neliestos, nes „Irezumi“ turi būti galima visiškai paslėpti po drabužiais. Todėl veidas, plaštakos, pėdos ir vertikali linija krūtinės viduryje lieka švarios.
Iš pradžių tatuiruotė jakudzoms buvo įšventinimo ritualas naujiems nariams, kurie taip įrodydavo savo drąsą ir lojalumą. Kaip ir didikai, turėję savo herbus, jakudzos tatuiruodavosi kaip priklausymo klanui ženklą. Raštai atspindėdavo jakudzos stiprybes, tokias kaip ryžtas (koi karpis), drąsa (tigras), galia (drakonas) ar trumpalaikio gyvenimo simbolis (vyšnių žiedai).
Japonijos mafijos veikla
Bauginimas ir šantažas yra dažnai jakudzų naudojami spaudimo būdai savo tikslams pasiekti.
Reketas ir finansinės spekuliacijos
Ar žinojote, kad viena mėgstamiausių jakudzų veiklų buvo reketas? Japonijos mafijos nariai ypač taikosi į dideles įmones. Jie reikalauja mėnesinių mokesčių, kilusių iš feodalinių laikų, vadinamų dešimtinėmis, mainais už savo „apsaugą“. Kai kurie netgi perka akcijas, kad darytų įtaką valdybos posėdžiuose. Reketo paveiktų Japonijos įmonių dalis yra milžiniška – manoma, kad nuo jo nukenčia apie pusė visų bendrovių.
Mafijos nariai taip pat aktyviai dalyvauja nekilnojamojo turto ir akcijų spekuliacijose. Ne veltui jie įtariami prisidėję prie 1990-ųjų ekonominės krizės.
© Lorenzo Moscia
Narkotikų ir ginklų prekyba
Narkotikų prekyba neabejotinai yra pelningiausia jakudzų veikla. Nors Tekančios Saulės šalyje įstatymai dėl narkotikų yra labai griežti, šie tinklai išlieka itin galingi.
Ginklų prekyba taip pat yra dažna jakudzų veikla. Nariai perka ginklus kaimyninėse šalyse, kad vėliau juos perparduotų Japonijoje kur kas brangiau.
Azartiniai lošimai
Azartiniai lošimai Japonijoje jau kelis šimtmečius yra jakudzų sritis. Tai siekia jų protėvių (bakuto) laikus, kurie jau tada garsėjo šioje srityje. „Pachinko“ – kažkas tarp fliperio ir lošimo automato – yra itin populiarus žaidimas Japonijoje. Jis sudaro trečiąjį pagal dydį nacionalinį pramogų sektorių po maitinimo ir turizmo.
Prostitucija
Jakudzos taip pat kontroliuoja dalį nelegalios imigracijos, maitindami prostitucijos tinklus ir išnaudodami nelegalių darbuotojų darbo jėgą. Be to, jie yra stipriai įsitraukę į sekso industriją.
Politika
Nusikaltėlių sindikato įtaka tokia didelė, kad mafija perėmė politinę valdžią dar po Antrojo pasaulinio karo.
Jakudzos grožinėje literatūroje ir kine
Būdamas baisus ir galingas personažas, jakudza plačiai vaizduojamas japonų kine. Japonijos mafijos filmai netgi tapo atskiru žanru – „yakuza eiga“. Taip pat vaizdo žaidimai ir mangos nepraleido progos pasisemti įkvėpimo iš tamsaus organizuoto nusikalstamumo pasaulio.
Japonijos mafija neabejotinai yra didžiausia nusikalstama organizacija pasaulyje. Tokia pat pavojinga, kaip ir gudri, ji šimtmečius terorizuoja japonus. Visgi jakudzų skaičius mažėja: manoma, kad šiandien jų yra apie 50 000, palyginus su 180 000 septintajame dešimtmetyje.
Viršelio nuotrauka: Kenichi Shinoda, didžiausios jakudzų gaujos „Yamaguchi-gumi“ vadas, Tokijuje, 2011 m. balandžio 9 d. JIJI PRESS/AFP
