Nerti stačia galva į japonų literatūrą gali būti baugu. Tekančios saulės šalies kūrėjų rūpesčiai, socialinis, ekonominis ar istorinis kontekstas skiriasi nuo mūsiškio. Visgi šie romanai – tai kvietimas atrasti emocijų kupiną pasaulį, kuriame visuomenė, moralinės vertybės ir žmogiškieji santykiai nagrinėjami itin subtiliai.
Nesijaudinkite, šis paslaptingas ir poetiškas menas yra atviras visiems!
Kokie yra žinomiausi japonų literatūros kodai ir kūriniai? Nuo ko pradėti? Įsitaisykite patogiai ir leiskite mums jus palydėti per japonų raštijos lobyną.
Japonų literatūros istorija ir ypatumai
Istorinis kontekstas ir literatūros raida
Literatūra atspindi šalies socialinius, politinius ir kultūrinius pokyčius. Sužinokite, kaip šis menas vystėsi Japonijos istorijos eigoje:
Heian laikotarpis (794–1185 m.): Japonų literatūros aukso amžius. Žinomiausi kūriniai – Murasaki Shikibu „Sakmė apie Gendži“ ir „Sakmė apie Heike“, epas, pasakojantis apie Minamoto ir Taira klanų karą.
Viduramžiai (1185–1603 m.): Naujų literatūrinių žanrų, tokių kaip Nō teatras, Kabuki teatras ir liaudies pasakos, atsiradimas. Kalbant apie viduramžių literatūrą, galima paminėti „Heichū sakmes“ arba „Penkių žiedų knygą“ – karinės strategijos vadovėlį, kurį parašė garsusis samurajus Miyamoto Musashi.
Edo laikotarpis (1603–1868 m.): Populiariosios literatūros, komiksų, iliustruotų romanų ir liaudies teatro suklestėjimas. Iš šio laikotarpio išskiriama „47 roninų istorija“ – garsus pasakojimas apie samurajų kerštą, bei „Ukiyo Monogatari“ – Edo pasakų rinkinys.
Modernusis laikotarpis (1868–1945 m.): Šiuolaikinė literatūra vystėsi įvedus Vakarų raštus ir perėmus naujas formas, tokias kaip romanas ir laisvoji poezija. Būtinai perskaitykite klasika tapusius Natsume Soseki kūrinius „Botchan“ ir „Kokoro“, Yasujiro Ozu „Kelionę į Tokiją“ ar Ryunosuke Akutagawa „Rashomon“.
Šiuolaikinis laikotarpis (nuo 1945 m. iki dabar): Šiuolaikinė japonų literatūra liudija pokario Japonijos socialinius ir kultūrinius pokyčius. Po kapituliacijos Japonija prarado visus orientyrus. Ištisi miestai buvo sugriauti, išplito juodoji rinka, o imperatorius asmeniškai pripažino, kad nėra dievas. Šiandien autoriai ypatingą dėmesį skiria susvetimėjimo, vienatvės, šeimos santykių ir asmeninės transformacijos temoms. Ypač rekomenduojame Haruki Murakami „Norvegų girią“ arba Natsuo Kirino detektyvinį romaną „Out“.
Detalus „Sakmės apie Gendži“ iliustruotų ritinių vaizdas. Parašyta XI a. Murasaki Shikibu. Nutapyta apie 1130 m. Šaltinis: Wikipedia
Įvairūs japonų literatūros žanrai
Romanas tikriausiai yra populiariausias ir labiausiai paplitęs japonų literatūros žanras. Jis apima daugybę temų – nuo socialinio realizmo iki fantastinių ir vaizduotės kupinų istorijų. Šis ilgas ir dažnai sudėtingas pasakojimo būdas Japonijoje išplito Meidži eros (1868–1912 m.) metu.
Tradicinėje poezijoje naudojamos griežtos formos, pavyzdžiui, haiku, pasižymintis trumpumu (trys eilutės po 5, 7 ir 5 skiemenis) ir dėmesiu gamtai; arba tanka, kurią sudaro 31 skiemuo, išdėstytas penkiose eilutėse (5-7-5-7-7 skiemenys). Norėdami patenkinti savo smalsumą, perskaitykite mūsų straipsnį Japoniškas haiku – trumpiausias eilėraštis pasaulyje.
Teatras apima tradicines formas, tokias kaip Nō, Kabuki ir Bunraku, taip pat šiuolaikinio teatro žanrus.
Detektyvinis romanas Japonijoje yra labai vertinamas. Ši ilga tradicija siekia XX a. pradžią. Šio žanro meistrai (Higashino Keigo, Yukito Ayatsuji ir kt.) garsėja dėmesiu detalėms ir gebėjimu kurti sudėtingus siužetus.
Kelionių literatūra yra svarbi japonų literatūros dalis, kuriai atstovauja tokie žinomi autoriai kaip Basho, rašę kelionių romanus ir dienoraščius.
Fantastinė literatūra taip pat yra simbolinis žanras, kurio atstovai, pavyzdžiui, Haruki Murakami su savo įsivaizduojamais pasauliais ir fantastiniais personažais, sužavėjo milijonus skaitytojų visame pasaulyje.
Kaip lengvai susipažinti su japonų literatūra
Šiuolaikiniuose romanuose nagrinėjamos temos
Dabar jau turite raktus, padedančius suprasti japonų literatūros raidą. Laikas pasinerti į šiuolaikinius kūrinius ir išanalizuoti nagrinėjamas temas, kad galėtumėte drąsiai rinktis knygas knygynuose.
Dabartiniuose romanuose nagrinėjamos temos, liečiančios kasdienį japonų gyvenimą:
Pavyzdžiui, Haruki Murakami „Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio pabaiga“ paliečia socialinio susvetimėjimo ir vienatvės temas. Šiame romane gilinamasi į izoliacijos klausimus vis labiau individualistinėje ir technologizuotoje visuomenėje.
Šeimos ir tarpusavio santykius Haruki Murakami taip pat tyrinėja romane „Norvegų giria“. Šis kūrinys atskleidžia sudėtingą personažų dinamiką, įskaitant šeimyninius ir meilės ryšius. Ši tema dažnai yra šiuolaikinės japonų literatūros centre.
Japonijos istorija ir kultūra taip pat yra svarbi literatūros tema. Ogawa Yoko knygoje „Klajūnai“ (The Pilgrims) dėmesys skiriamas su teatru ir muzika susijusioms tradicijoms. Daugelis šiuolaikinių romanų tyrinėja Japonijos istoriją, pavyzdžiui, įkurdindami siužetą Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu.
Autoriai taip pat gali išreikšti save tamsiomis temomis, susijusiomis su smurtu, nusikalstamumu, jakudza ar korupcija Japonijos visuomenėje.
Asmeninė transformacija dažnai yra šio meno šerdis, kaip matyti romane „Kafka pakrantėje“. Šiame kūrinyje nagrinėjama metamorfozė ir personažų vidinės kelionės, tyrinėjant atpirkimo ir gyvenimo prasmės paieškų temas.
Galiausiai, lankydamiesi knygyne ar bibliotekoje, tikrai rasite kūrinių apie Japonijos gamtą, pavyzdžiui, Kawabata Yasunari „Sniego šalis“. Šis romanas tyrinėja žmogaus ir gamtos ryšį, išryškindamas pastarosios grožį ir trapumą. Šie kūriniai smerkia aplinkos niokojimą ir klimato kaitos poveikį.
10 garsiausių japonų literatūros kūrinių
Štai mūsų asmeninis japonų romanų, kuriuos būtina įsigyti, sąrašas:
1. Murasaki Shikibu „Sakmė apie Gendži“: XI a. klasika, laikoma vienu didžiausių japonų literatūros šedevrų.
2. Haruki Murakami „Kafka pakrantėje“ (2002 m.): vienas garsiausių šio autoriaus romanų. Jame pasakojama apie vyrą, kuris bėga iš namų, norėdamas išvengti savo likimo.
3. Natsume Soseki „Kokoro“: psichologinis romanas (1914 m.), nagrinėjantis vienatvės ir nusivylimo temas.
4. Yukio Mishima „Auksinė šventykla“ (1956 m.), kurioje jaunas budistų vienuolis sudegina garsiąją Kinkaku-dži šventyklą Kiote.
5. Kanae Minato „Paslapčių svoris“ (2009 m.) pasakoja apie žmogžudystės pasekmes moterų grupei. Prancūzijoje jis išleistas elegantiškoje dėžutėje.
6. Shichiro Fukazawa „Naramajos baladė“ (1956 m.), aprašanti kasdienybę atokiame kalnų kaimelyje.
7. Kobo Abe „Moteris smėlynuose“ (1962 m.), kurioje mokytojas atsiduria įkalintas žvejų kaimelyje su moterimi, verčiančia jį be pabaigos kasti duobes.
8. Takashi Hiraide „Katė, atėjusi iš dangaus“ (2001 m.), sekanti poros, priglaudusios benamę katę, gyvenimą.
9. Akiyuki Nosaka „Jonvabalių kapas“: šiuolaikinė apysaka (1967 m.), kurioje du vaikai bando išgyventi Antrojo pasaulinio karo metu. Galbūt jau braukėte ašarą žiūrėdami jos animacinę adaptaciją…
10. Durian Sukegawa „Tokijo konditerija“ (2008 m.), pasakojanti istoriją apie moterį, parduodančią dorajakius, ir senolį, tapusį nuolatiniu jos klientu.
Jei jus žavi japonų kultūra, pasinėrimas į jos literatūrą tik praturtins jūsų žinias. Nuo klasikinių eilėraščių iki šiuolaikinių romanų ir tradicinių teatro pjesių – japonų literatūra visada turės ką pasiūlyti savo skaitytojams. Nesvarbu, ar esate gerbėjas, ar smalsus naujokas, kviečiame tyrinėti šį pasaulį!
Perskaitykite mūsų straipsnį Tradicinis japonų menas, kad sužinotumėte daugiau apie šalies kultūrinį kraštovaizdį.
