Ar žinojote, kad Japonijoje bent vienas iš keturių žmonių yra vyresnis nei 65 metų?
Visuomenės senėjimas Japonijoje – tai vidutinio šalies gyventojų amžiaus didėjimas, kurį lemia mažas mirtingumas ir mažėjantis gimstamumas.
Šiandien vyresni nei 65 metų asmenys sudaro beveik 30 % visų gyventojų, o jaunesnių nei 15 metų – vos 12 %. Per šimtmetį pagyvenusių žmonių skaičius pasiekė rekordines aukštumas, o gimstamumo rodikliai yra itin žemi.
Kokios yra šio nerimą keliančio visuomenės reiškinio priežastys ir iššūkiai Japonijoje? Be to, rugsėjo 20-ąją Japonijoje minimas „Keiro no Hi“ – senjorų pagerbimo diena.
👴 Seniausia populiacija pasaulyje
Gyvenimo trukmės grafikas Japonijoje. Šaltinis: Nippon.com
Su 84 metų vidutine gyvenimo trukme ši šalis užima pirmąją vietą pagal seniausią populiaciją pasaulyje. Paaiškinimą galima rasti abiejuose amžiaus piramidės galuose.
🎂 Šimtamiečių šalis
Japonijoje gyvena daugiausia šimtamiečių pasaulyje (2020 m. jų buvo daugiau nei 80 000, esant 125,5 mln. gyventojų). Kaip ir kitose išsivysčiusiose pramoninėse šalyse, gyvenimo trukmė čia yra aukšta. Ji siekia 81 metus vyrams ir 87 metus moterims. Visgi gyvenimo kokybė, medicinos pažanga ir geresnė sveikatos priežiūra tik iš dalies paaiškina šį ilgaamžiškumą.
Verta paminėti japonišką mitybą, kurioje gausu žuvies, ryžių ir žaliosios arbatos, o mėsos ir cukraus vartojama mažai. Mažas nutukimo lygis bei produktų, kuriuose gausu antioksidantų, mineralų ir omega-3 riebalų rūgščių, vartojimas neabejotinai prisideda prie ilgaamžiškumo. Galiausiai, bendruomeniškas gyvenimas ir japonų filosofija turi itin teigiamą poveikį sveikatai, ypač Okinavos salos gyventojams, garsėjantiems savo šimtamiečiais.
👶 Mažėjantis gimstamumas
Kita vertus, populiacijai sunku atsinaujinti, nes vaisingumo rodiklis šiuo metu siekia 1,43, nors turėtų būti bent 2,1. Nors gimstamumas nuolat mažėjo nuo pokario laikų, demografinis nuosmukis prasidėjo apie 2005 metus, kai mirtingumo rodiklis viršijo gimimų skaičių.
Viena iš priežasčių – santuokos tapo retesnės ir vėlesnės. Šiandien moterys vertina savo laisvę ir profesinę karjerą. Be to, jos tapo itin reikliomis pretendentų socialiniam ir finansiniam statusui, todėl vienišų žmonių skaičius sparčiai auga.
Moterų integracija į darbo rinką, kad ir kokia teigiama ji būtų, prisidėjo prie šio gimstamumo mažėjimo. Japonijoje labai sunku derinti darbą su šeimyniniu gyvenimu, nes japonų kultūroje darbas reikalauja itin daug laiko. Be to, vaikų priežiūros įstaigų ir socialinės paramos trūkumas neskatina motinystės.
Pragyvenimo išlaidos ir ilga studijų trukmė Japonijoje taip pat gali stabdyti tėvystę. Poros dažnai susikuria vėlai ir ne visada turi finansinių galimybių išlaikyti vaiką.
Galiausiai, atrodo, kad japonai jaučia tam tikrą abejingumą seksualiniam gyvenimui, o tai tik dar labiau blogina gimstamumo rodiklius, kurie jau dabar yra vieni žemiausių pasaulyje.
🔎 Senstančios visuomenės iššūkiai ir pasekmės
Šaltinis: manuelnumeriquemax.belin.education
Dabar Japonijos visuomenėje daugėja pagyvenusių žmonių ir mažėja jaunų darbingo amžiaus asmenų. Populiacija ne tik sensta, bet ir nuolat mažėja jau dešimtmetį. Nors 2010 metais Japonijos populiaciją sudarė 128 milijonai gyventojų, statistika rodo, kad iki 2100 metų ji gali sumažėti perpus.
Japonija pagreitintai išgyvena senėjimo fenomeną, kuris paliečia išsivysčiusias šalis, ir tai turi rimtų socialinių bei ekonominių pasekmių.
💰 Senjorų skurdas
Visuomenės senėjimas Japonijoje yra nerimą kelianti realybė, stipriai veikianti pensijų sistemą. Dėl itin mažų pensijų daugelis senjorų gyvena žemiau skurdo ribos. Be to, daugiau nei 10 % jų tęsia darbą sulaukę 65 metų pensinio amžiaus. Kai kurie netgi ryžtasi nusikaltimams, kad patektų į kalėjimą – taip jie išvengia vienatvės ir užsitikrina pastogę bei maistą.
💸 Ekonominis iššūkis
Ekonominiu požiūriu senėjimas „Tekančios saulės šalyje“ yra susijęs su darbingo amžiaus gyventojų mažėjimu, o tai reiškia darbo jėgos deficitą. Tai rimta kliūtis šalies augimui! Japonija, trečioji pasaulio ekonomika ir G7 narė, rizikuoja prarasti savo konkurencingumą ir politinę įtaką pasaulyje. Galiausiai, išlaidos pensijoms ir sveikatos apsaugai slegia valstybės finansus.
💡 Sprendimai Japonijos senėjimo problemai
Vyresnio amžiaus darbuotojai Japonijoje. Šaltinis: indianexpress.com
Siekdama įveikti šią demografinę krizę, vyriausybė bando įgyvendinti įvairius sprendimus. Japonijos ministras pirmininkas Yoshihide Suga žada premijas jaunavedžiams, padedančias įsikurti, bei nevaisingumo gydymo kompensavimą.
Vyriausybė skatina gimstamumą kurdama nemokamas vaikų priežiūros įstaigas ir teikdama finansinę paramą šeimoms. Atsiranda ir originalesnių sprendimų, pavyzdžiui, investicijos į robotiką, siekiant pakeisti darbuotojus sveikatos priežiūros, maitinimo ir pramonės sektoriuose. Galiausiai, atrodo, kad dirbtinis intelektas pasitelkiamas padėti vienišiems žmonėms sutikti savo antrąją pusę.
Lygiagrečiai valstybė stengiasi kuo ilgiau išlaikyti vyresnius nei 65 metų asmenis darbo rinkoje, kad kompensuotų darbingo amžiaus gyventojų mažėjimą. Pavyzdžiui, valstybės tarnautojas gali dirbti iki 80 metų. Pensinio amžiaus ilginimas ir vyresnio amžiaus darbuotojų skaičiaus didinimas akivaizdžiai nepakaks darbo jėgos mažėjimui kompensuoti. Visgi imigracija šalyje išlieka labai ribota, nes Japonija siekia išsaugoti savo kultūrinį identitetą; valdžios institucijos teikia pirmenybę gimstamumo skatinimo politikai.
👨🦳 Keiro no Hi – pagyvenusių žmonių diena
Piešiniai pagyvenusių žmonių dienos proga. Šaltinis: japan-forward.com
Japonijoje protėvių kultas yra labai svarbus. Todėl pagyvenę žmonės japonų kultūroje yra itin gerbiami. 1963 metais įvesta „Pagyvenusių žmonių pagerbimo diena“ arba „Keiro no Hi“ yra valstybinė šventė.
Anksčiau švęsta rugsėjo 15-ąją, dabar ji minima trečiąjį mėnesio pirmadienį, o šiais metais tai rugsėjo 20-oji. Tą dieną „Tekančios saulės šalyje“ pagerbiami senjorai. TV kanalai transliuoja specialias laidas, mokyklos organizuoja pasirodymus, o vaikai dovanoja dovanas savo seneliams. Senjorams patiekiami vaišių stalai, o kaimo šimtamiečiams įpilama taurė sidabrinio sakės. Tai būdas išreikšti dėkingumą vyresniajai kartai. Verta paminėti, kad dėl didėjančios gyvenimo trukmės šios šventės gali tapti pernelyg brangios savivaldybėms.
Susidūrusi su senėjimu, Japonija privalo rasti naujų sprendimų, kad išsaugotų ekonomiką ir gyvenimo kokybę. Tai naujas iššūkis „Tekančios saulės šaliai“.
