O kas, jei gyvenimas su mažiau darytų mus laimingesnius? Japonų gyvenimo būdas vėl tampa įkvėpimo šaltiniu visam pasauliui.
Japoniškas minimalizmas – tai menas atsisakyti to, kas nereikalinga, kad atsiskleistų tai, kas svarbiausia. Tai kryptis, apimanti meną, interjero dizainą, tvarkymąsi ir filosofiją. Kraštutinis supaprastinimas, saikingumas, kuklumas: minimalizmas yra neatsiejama daugelio japonų kultūros aspektų dalis, ir atrodo, kad japonai jį visiškai įtraukė į savo kasdienybę.
Jų mokytojas? Fumio Sasaki, Japonijoje itin populiarus „less is more“ (mažiau yra daugiau) šalininkas, propaguojantis „Danshari“ – materialią ir dvasinę koncepciją.
Taigi, kaip pritaikyti šią itin išlaisvinančią filosofiją? Gilinamės į japonišką minimalizmą.
Japoniškas minimalizmas – sugrįžimas prie esmės
Nuolat kaupdami nereikalingus daiktus, galiausiai praleidžiame tai, kas svarbiausia. Japonai tai puikiai suprato. Norint tuo įsitikinti, pakanka apsilankyti tradiciniuose Tekančios Saulės šalies namuose… Čia nepamatysite jokių nereikalingų puošmenų ar netvarkos. Šiandien ši tendencija vis dar populiari ir vis labiau žavi Vakarų pasaulio žmones, kenčiančius nuo vartotojiškos visuomenės. Japoniškos kultūros atspindys – minimalizmas – išpopuliarėjo dėka Fumio Sasaki, buvusio netvarkos mėgėjo, kuris pakeitė savo gyvenimą puoselėdamas šį meną.
Tradicinis japoniško minimalizmo interjeras
Grynos linijos, dienos šviesą praleidžiančios pertvaros, neutralūs tonai ir neapdorotos medžiagos… tradiciniai japonų namai pasižymi ypatingu žavesiu. Natūralumas, paprastumas ir esmė yra jų architektūros pagrindas.
Visur esantis natūralumas
Japonijoje tradiciniai būstai išsiskiria savo saikingumu ir natūralia elegancija. Neapdorotos medžiagos, tokios kaip mediena, akmuo, popierius, bambukas ar ryžių šiaudai, yra pagrindiniai architektūros ir interjero dizaino elementai. Verta paminėti, kad gamta japonų kultūroje yra visur. Todėl salyno gyventojai dažnai turi zen sodus ar vidinius kiemelius. Be to, grindys dažniausiai yra padengtos tatami (pinti šiaudai), išskyrus įėjimą (genkan), tualetą ir virtuvę.
Supaprastinta architektūra
Viduje iškart pastebimas sienų nebuvimas ir įrengimo paprastumas. Vietoj sienų naudojamos stumdomos durys, leidžiančios kurti erdves, kurias galima keisti pagal poreikius. Shoji – tai medinės pertvaros, aptrauktos popieriumi washi, kad praleistų šviesą, o Fusuma – nepermatomos plokštės.
Būtiniausias minimumas
Matyti, kad tradicinių japonų namų dekoras yra labai minimalistinis. Baldų čia vos keletas, ir jie dažniausiai stovi ant grindų. Nieko nėra atsitiktinio. Kiekvienas daiktas kambaryje turi būti funkcionalus.
Miegamajame yra tik tai, kas būtina miegui. Tai lova arba paprastas futonas, patiestas tiesiai ant grindų, kuris dieną sudedamas į spintą. Vonios kambaryje yra tik medinė vonia, vadinama „Ofuro“, bei persirengimo zona su praustuvu. Svetainėje baldai apsiriboja Kotatsu – žemu staleliu, kuris atlieka radiatoriaus funkciją, ir Zabuton – stačiakampėmis pagalvėlėmis, skirtomis sėdėti valgant ar užsiimant veikla. Svarbiausias dekoro elementas neabejotinai yra Tokonoma – paaukštinta erdvė, skirta menui, kurioje eksponuojamas paveikslas, kaligrafija ar gėlių kompozicijos (Ikebana).
Fumio Sasaki – 2.0 minimalizmo lyderis
Fumio Sasaki. Šaltinis: https://twothirds.com/blogs/journal/fumio-sasaki-longing-for-less
Ar pažįstate šį japonų autorių, japoniško minimalizmo žvaigždę? Jo bestseleris „L’essentiel et rien d’autre“ Japonijoje buvo parduotas daugiau nei 250 000 egzempliorių tiražu. Nepaisant populiarumo, Fumio Sasaki išlieka kuklus žmogus. Įrodymas – jis gyvena vos už 800 eurų per mėnesį mažame bute, o jo garderobe yra ne daugiau kaip keturios kelnės ir treji marškinėliai! Pasaulyje, kuriame žiniasklaida skatina vis daugiau vartoti, autorius renkasi atsiriboti nuo materialių dalykų, kad galėtų visiškai atsiduoti žmogiškiems santykiams, kelionėms ir gamtai.
Šis keturiasdešimtmetis minimalistas gyvena erdvėje be niekučių ir kitų nereikšmingų daiktų, namuose turėdamas tik būtiniausius dalykus: stalą, lovą, kėdę, keletą knygų, nešiojamąjį kompiuterį ir higienos priemones. Fumio Sasaki galėtų pagerinti greičiausio persikraustymo pasaulio rekordą. Vis dėlto, šis besišypsantis ir ramus žmogus ne visada toks buvo. Jaunystėje jis mėgo vakarėlius. Be to, šis kolekcionierius turėjo maniją kaupti daiktus. Vieną dieną jam nusibodo matyti aplink tiek netvarkos ir jis suprato, kad yra pernelyg prisirišęs prie daiktų. Taip jis pasuko minimalizmo link ir pasirinko visiškai kitokį gyvenimo būdą. Atsikratydamas daiktų, Fumio Sasaki rado daugiau aiškumo apie savo giliąsias vertybes ir asmenybę. Taip atradęs save, jis jaučiasi laimingesnis.
Danshari – japoniško minimalizmo tvarkymosi menas
Tiek praktiška, tiek dvasinga, Danshari yra gyvenimo būdas, kuris iš naujo apibrėžia ryšį su daiktais ir materialiu pasauliu hipervartojimo visuomenėje. Atsikratant nereikalingų daiktų, protas taip pat išsilaisvina nuo neigiamų aplinkos apkrovų. Tai ne tik materialinės tvarkos klausimas, bet ir koncepcija, siekianti pilnatvės atsikratant to, kas nenaudinga – tiek materialia, tiek emocine prasme.
Danshari kilmė ir etimologija
Danshari 断捨離 sudarytas iš 3 kandži rašmenų, kurie reiškia „Atsisakyti“, „Išmesti“ ir „Atsiskirti“. Kilęs iš dzenbudizmo ir Wabi-Sabi – estetinės koncepcijos, garbinančios paprastumą ir netobulumą, Danshari yra japoniško minimalizmo širdis. Ši filosofija, skatinanti atsisakyti materializmo vardan vidinės ramybės, remiasi trimis ramsčiais: „Atsisakyti kaupti“, „Išmesti nereikalingus daiktus“ ir „Atsiskirti nuo materialių dalykų“. Be to, Danshari įkvėpė tvarkymosi metodą, kurį sukūrė Hideko Yamashita, pirmoji šios srities konsultantė.
Danshari metodas: kelios taisyklės
Po Marie Kondo ir jos garsiojo Konmari metodo, tvarkymasis Japonijoje tapo itin populiarus. 2016 m. Hideko Yamashita atskleidė tvarkingų namų paslaptis, pasitelkdama dvasinį požiūrį.
Savo knygoje „DanShaRi, L’art du rangement“ autorė atskleidžia, kaip atsikratyti nereikalingų daiktų ir tapti laimingesniems laikantis 3 paprastų taisyklių:
-
Atsisakyti nešti daiktus į namus
Savaime suprantama, vengti nereikalingų niekučių ir kitų nenaudingų daiktų namuose yra tvarkymosi pagrindas. -
Peržiūrėti savo prisirišimą prie materialių daiktų
Kad nekauptume daiktų, kartais reikia susimąstyti apie savo santykį su jais ir išlaikyti tam tikrą atstumą nuo materialaus pasaulio. -
Atsiskirti nuo noro vartoti
Vengdami impulsyvaus pirkimo, net jei žiniasklaida skatina vartoti vis daugiau, mes susigrąžiname savo laisvę.
Kaip matote, šie trys imperatyvai padės išlaikyti namus tvarkingus ir malonius gyventi, kartu nukreipdami jus į ramesnį gyvenimą.
Ma – japoniško minimalizmo filosofija
Ma 間 yra koncepcija, labai paplitusi japonų kultūroje, ypač mene. Reiškianti „tarpą“, „atstumą“, Ma yra ne kas kita, kaip tuštuma, kuri sukuria harmoniją. Žinote… tas mažas tarpas, kuris išryškina kompoziciją. Ikebana, kaligrafija, zen sodai ir architektūra visapusiškai išnaudoja šią estetinę sąvoką. Be to, Ma yra taip įsišaknijusi salyne, kad ją galima rasti net socialiniuose santykiuose: tai tinkamas atstumas, kurį galime išlaikyti su kitu žmogumi.
Iš tikrųjų tai nėra tik tuštuma, o veikiau erdvė, jungianti du daiktus ar du garsus. Ma yra ne tik erdvinė sąvoka, bet ir laiko koncepcija, panaši į ritmą. Kiekvienas muzikantas žino: tyla arba pertrauka yra puikus būdas sukurti ritmą. Menininkai ir intelektualai perėmė šią japonišką minimalistinę koncepciją, kuri, atrodo, peržengė sienas. Todėl Ma randame Vakaruose, daugelyje sričių, tokių kaip muzika, šokis, kino ar fotografijos menas ir architektūra. 
Apibendrinant šį straipsnį, gausos jausmas nedaro mūsų laimingesnių, priešingai nei galėtume pamanyti. Stresas, psichologinė įtampa, suvaržymai – štai su kuo susiduriame gyvendami pertekliuje. Priešingai vartotojiškumui, japoniškas minimalizmas siekia rasti laimę atsisakant pertekliaus. Viskas rodo, kad tikrasis turtas ateina ne iš to, ką turime, o iš to, kas mus atskleidžia.
