Švietimas yra rytojaus pasaulio pagrindas 🤔… Taip, mokykla ne tik suteikia žinių, bet ir turėtų paruošti gyvenimui bei įskiepyti vertybes. Tai ypač pasakytina apie Tekančios Saulės šalį.
Nors mokykla Japonijoje garsėja savo dideliu reiklumu ir atrankos sistema, ji moko naudingų vertybių, tokių kaip gyvenimas bendruomenėje, pagarba kitiems ar atsakomybės jausmas.
Dėmesys japonų švietimo sistemai, kuri yra kartu ir bauginanti, ir įkvepianti. 🤷♀️
🤓 Švietimo sistema Japonijoje
Mokykla Japonijoje, kaip ir daugelyje išsivysčiusių šalių, yra pasaulietiška ir privaloma nuo 6 iki 15 metų. Be to, japonų švietimo kursą sudaro pradinis, vidurinis ir aukštasis mokslas, apimantis tiek valstybines, tiek privačias įstaigas.
👧 Ikimokyklinis ugdymas
Fuji vaikų darželis – Tokijas. Šaltinis: afilii.com
Japonijoje yra dviejų tipų ikimokyklinės įstaigos: yochien (幼稚園), kurios priklauso Švietimo ministerijai, ir hoikuen (保育園) – dienos centras, pavaldus Sveikatos apsaugos ministerijai. Darželiuose priimami vaikai nuo 3 iki 6 metų. Veikla labai įvairi ir pritaikyta patiems mažiausiems: žaidimai, dainos, šokiai, spalvinimas, pasakų skaitymas ir išvykos.
Nuo pat mažens japonų vaikai mokosi gyvenimo bendruomenėje. Todėl jie nusiauna batus prie įėjimo, kad neišteptų bendrų erdvių, ir įpranta susitvarkyti savo žaislus. Archipelage mažiesiems moksleiviams dažnai paskiriamos pareigos, pavyzdžiui, laistyti daržą ar prižiūrėti klasės žiurkėną.
Tokijuje duris atvėrė revoliucinis vaikų darželis. Tai apskrita konstrukcija be sienų, visiškai atvira išorei ir gamtai. Fuji darželyje vaikai gali laisvai bet kada eiti į kitas klases.
🎒 Pradinė mokykla
Nuo 6 metų mokslas tampa privalomas, ir vaikai lanko pradinę mokyklą shogakko (小学校) iki dvyliktojo gimtadienio. Japonijoje pradinės mokyklos yra ypač gerai įrengtos. Jose dažnai galima rasti baseiną, laboratoriją, sporto ar muzikos sales, skirtas vaikų popamokinei veiklai. Pamokos prasideda 8:30 ryte ir baigiasi anksti po pietų, todėl po pamokų lieka laiko kitai veiklai. Daugelis vaikų užsiima sportu ir menais. Čia nėra valgyklos… pietūs vyksta tiesiog klasėje. Jie sveiki ir subalansuoti; puikiai tinka mokytis sveikos mitybos nuo pat mažens.
Per šiuos šešerius pradinės mokyklos metus mažieji japonai mokosi būti atsakingi už savo daiktus ir laikytis mandagumo taisyklių. Pavyzdžiui, jie patys valo savo klasę ir bendras patalpas. Be to, į mokyklą jie eina vieni, visi su vienodomis kepuraitėmis ir kuprine, vadinama „randoseru“.
🧒 Vidurinė mokykla (kolegija)
Šaltinis: ichiban-japan.com
Vidurinė mokykla arba chugakko (中学校) japonų kalba trunka trejus metus. Nuo 12 iki 15 metų mokiniai mokosi šešias valandas per dieną su dešimties minučių pertraukomis tarp pamokų. Kaip ir prancūziškoje švietimo sistemoje, mokiniai turi atskirą mokytoją kiekvienam dalykui. Nuo vidurinės mokyklos darbo krūvis tampa labai didelis ir mokiniai pradeda konkuruoti. Todėl daugelis vaikų po pamokų lanko papildomus kursus. Vidurinių mokyklų moksleiviams archipelage nelengva. Prie to prisideda ir patyčios tarp mokinių, kurios Japonijoje ypač paplitusios. Laimei, popamokiniai būreliai padeda numalšinti įtampą puikioje draugiškoje atmosferoje.
🙋♀️ Licėjus (aukštesnioji vidurinė mokykla)
Japonijos paaugliai į licėjų (koko 高校) stoja būdami 15 metų ir tęsia trejų metų ciklą su daugybe egzaminų. Dieną sudaro 6–8 valandos pamokų, kurias pertraukia pietų pertrauka. Paprastai mokiniai atsineša Bento dėžutę. Nors dauguma licėjų Tekančios Saulės šalyje yra mišrūs, vis dar yra mokyklų tik mergaitėms arba tik berniukams.
🤩 Universitetas ir aukštosios mokyklos
Norėdami įstoti į universitetą (daigaku 大学), studentai turi gauti Daigakenyugakehigun: svarbų diplomą, kuris sukelia daug streso. Iš tiesų, čia sprendžiasi jų profesinė ateitis. Priklausomai nuo rezultatų, jaunuoliai galės arba negalės įstoti į pasirinktą studijų kryptį. Japonijoje universitetinės studijos trunka 4 metus bakalaurui, 6 metus magistrantūrai ir 9 metus doktorantūrai.
🏫 Mokykla Japonijoje: skirtumai nuo Prancūzijos
Nors mokykla Japonijoje kai kuriais aspektais panaši į mokyklą Prancūzijoje, vis dėlto yra ryškių skirtumų, susijusių su mokymusi, mokyklos ritmu ar įskiepytomis vertybėmis.
🤯 Mokymasis, pagrįstas įsiminimu
Prancūzijos švietimo sistema bando lavinti analitinį mąstymą, o Japonijoje mokiniai klauso paskaitų ir mokymasis grindžiamas „atmintinai išmokimo“ metodu. Problema ta, kad jaunieji japonai nėra skatinami ugdyti savo kritinį mąstymą ar iniciatyvumą. Todėl kai kurie gali susidurti su sunkumais, kai susiduria su situacijomis, kurios išeina už jų rutinos ribų.
🕰 Mokyklos ritmas Japonijoje
Archipelage mokslo metai prasideda ne rugsėjį, o balandį ir baigiasi kovą. Taip, mokslo metų pradžia visada būna balandžio 1-ąją, vyšnių žydėjimo metu. Japonijoje mokslo metus sudaro trys trimestrai, atskirti vasaros, Kalėdų ir pavasario atostogomis. Nuo universiteto metų metai skirstomi į du semestrus. Verta paminėti, kad japonai neturi tiek atostogų, kiek prancūzai. Tačiau pamokos baigiasi anksčiau, ypač vidurinėse ir pradinėse mokyklose.
👩🎓 Uniformų dėvėjimas Japonijos mokyklose
Uniformų dėvėjimas yra įprastas dalykas mokyklose, ypač Japonijos vidurinėse mokyklose ir licėjuose. Dėl savo kultūros šalis yra kolektyvinio gyvenimo šalininkė ir skatina tam tikrą konformizmą. Nors mokiniai uniformą vertina gana palankiai, ji taip pat gali būti laikoma laisvės trūkumu ir kartais sukelia skandalų. Iš tiesų, koncepcija kartais nuvedama iki kraštutinumų, kai priekabiaujama dėl sijonų ilgio ar plaukų spalvos. Be to, kai kuriose įstaigose mergaitės negali mūvėti pėdkelnių net tada, kai labai šalta. Tai vis dėlto nėra labai patogu. 🤷♀️
⚽ Mokymas ir popamokinė veikla
Japonijos mokyklose bendrąjį ugdymą papildo specifiniai dalykai. Be matematikos, gamtos mokslų, japonų kalbos… mokiniai mokosi tradicinių menų, tokių kaip kaligrafija ir poezija. Taip pat mokytojai ruošia naujas kartas gyvenimui bendruomenėje per dorinį, socialinį ugdymą ir kt.
Kaip matėme aukščiau, japonų vaikai ir studentai visada užsiima popamokine veikla po pamokų ar savaitgaliais. Jie prisijungia prie sporto, meno ar kultūros klubų, vadinamų bukatsu, ir dalyvauja nacionalinio lygio varžybose.
Šaltinis: nemuyoake.wordpress.com
🙇♂️ Griežtumas, disciplina ir elitiškumas
Mokykloje jaučiama didelė Japonijos visuomenės spaudimas. Archipelage mokiniai nepaliekami antriems metams ir neperšoka klasių. Be to, kalbos lygis skiriasi priklausomai nuo asmens, į kurį kreipiamasi, hierarchijos. Dėl to mokiniai labai greitai išmoksta paklusti vyresniesiems ir tiems, kurie turi daugiau patirties.
Japonijoje mokinio dosjė yra lemiamas veiksnys norint patekti į prestižines įstaigas. Vertinimo sistema veikia procentiniu principu. Stojimas į fakultetą, licėjų, vidurinę ar net pradinę mokyklą priklauso nuo konkursų, o tai sukelia tam tikrą elitiškumą. Reikia žinoti, kad darbo rinka labai remiasi universitetų reputacija. Todėl nenuostabu, kad daugelis mokinių lanko vakarinius kursus (juku).
O ką jūs manote apie japonų švietimo sistemą?
