Tradicijų ir dvasingumo kraštas Japonija yra žinoma dėl daugybės prietarų ir protėvių vertybių, kylančių iš šintoizmo ir budizmo.
Nors šintoizmas yra pagrindinė Japonijos religija, jis taip pat yra ir seniausias. Jo animistinis tikėjimas ir gili pagarba gamtai daro didelę įtaką japonų kultūrai. Budizmas, atkeliavęs tiesiai iš Kinijos, yra vienas iš japonų rašytinės kalbos pagrindų. Jo vertybes priima dauguma salyno gyventojų. Galiausiai, vėliau iš Europos atvežta krikščionybė yra trečia pagal populiarumą religija Tekančios Saulės šalyje.
Atraskite pagrindines Japonijos religijas.
⛩ Šintoizmas – dominuojanti Japonijos religija
Itsukušimos šventykla. Autorius: Jordy Meow
„Shinto“ pažodžiui reiškia „dievų kelias“. Ši mitologinė politeistinė religija yra pagrįsta tikėjimais ir ritualais, siekiančiais senovės Japoniją. Jai būdingas šventas požiūris į gamtą ir japonų dievybių arba kami kultas.
Tarp šintoizmo praktikų apsivalymo ritualas yra būtinas norint išvalyti kūną ir protą. Meidži laikotarpiu šintoizmas tapo oficialia šalies religija. Japonijoje buvo pastatyta daugybė šventyklų, skirtų pagerbti kami. Šiandien šintoizmo ideologija turi daugiau nei 90 milijonų pasekėjų.
👺 Kami – japonų dievybės
Vaizdas įkvėptas šintoizmo ir kami. Autorius: DreadJim svetainėje DeviantArt
Tai dievai, antgamtinės būtybės arba dvasios, kylančios iš šintoizmo tikėjimo, kurios slepiasi visur įvairiomis formomis. Kartais jie būna jautrūs, todėl žmonės turi stengtis jų neįžeisti.
Japonijoje egzistuoja begalė kami: gyvūnai, gamtos stichijos, tokios kaip vanduo, vėjas, saulė, kūrybinės jėgos, taip pat mirusių didžiųjų vadų dvasios yra garbinamos dievybės. Žinomiausi iš jų yra Izanamis ir Izanagis, visatos kūrimo dievai, Amaterasu, saulės deivė, Cukujomis, mėnulio dievas, Susanoo, audrų dievybė.
🇯🇵 Valstybinis šintoizmas
Tai oficiali šalies religija, kurią Japonijos vyriausybė priėmė Meidži laikotarpiu iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Turintis nacionalistinį pobūdį, valstybinis šintoizmas priešinosi iš Kinijos atvežtam budizmui. Šintoizmo kunigai tapo valstybės agentais, įgyvendinančiais valdžios nustatytą religiją. Japonijos imperatorius tada buvo laikomas aukščiausia dievybe, kurią visi garbino.
⛩ Šintoizmo šventyklos
Šaltinis: Pixabay
Tikrosios kulto vietos, šintoizmo šventyklos, tarnauja kami pagerbimui. Čia lankomasi švęsti didžiųjų populiarių švenčių, tokių kaip matsuri ar Naujieji metai, melsti sveikatos, sėkmės arba stebėti tradicines veiklas, pavyzdžiui, šokius, No teatrą ar sumo imtynes.
Paprastai jose yra mediena statyti vartai, vadinami tori, raudonai oranžinės spalvos, kurie skiria šventą erdvę nuo pasaulietinio pasaulio. Įėjimą saugo šunų-liūtų statulos (Komainu), o toliau veda žibintais apšviestas takas iki pagrindinio pastato. Alėjoje chozuya yra baseinas arba fontanas, skirtas apsivalyti prieš įeinant į šventą vietą. Pagal Oharai ritualą reikia nusiplauti rankas ir praskalauti burną. Šventykloje yra salė, vadinama honden, ir aukų salė (haiden).
Šiandien Japonijoje yra daugiau nei 100 000 šventyklų. Jos dažnai vadinamos jinja, o kartais Jingu arba Taisha. Dažniausiai šios maldos vietos yra atstovaujamos paprasto altoriaus, skirto palikti aukas kami, bei objekto, reprezentuojančio dievybę. Isės šventykla, kurioje gyvena saulės deivė Amaterasu, yra pati švenčiausia Japonijoje. Ji žinoma dėl to, kad joje saugomas šventasis imperatoriaus veidrodis. Fushimi Inari, skirta javų ir prekybos deivei, taip pat yra labai populiari dėl savo lapių statulų.
👹 Budizmas japoniškai
Ušiku, didžiausia Budos statula pasaulyje. Šaltinis: kanpai.fr
Kilęs iš Indijos, budizmo srovė plačiai paplito Azijoje. Derindama meditacines praktikas, aukų ritualus, maldą ir filosofiją dvasiniam nušvitimui pasiekti, tai yra 4-oji pagal populiarumą religija pasaulyje.
V–VI amžiuje religija atkeliavo į Japoniją per Kinijos ir Korėjos įtaką. Ji susimaišė su šintoizmo tikėjimu, ir Buda gavo Amida Butsu vardą. Nuo Naros laikotarpio iki šių dienų išskiriamos 3 pagrindinės srovės ir 6 didžiosios mokyklos.
🙏 Budizmo raida Japonijoje
Asuka ir Nara laikotarpiai žymi budizmo atvykimą ir plėtrą salyne. Religija greitai susidūrė su šintoizmu. Soga klano ir dvaro priimtas budizmas 592 metais buvo paskelbtas valstybine religija.
VII amžiaus pradžioje budizmas suklestėjo valdant princui Shotoku Taishi. Tai buvo rašto religija. Be to, Japonijoje buvo pastatyta daugybė šventyklų.
3 pagrindinės budizmo srovės 1: Hinayana (autoriai: Dung Tran, medium.com) / 2: Mahayana (autoriai: Metropolital Museum of Art) / 3: Vajrayana (autoriai: Rubin Museum of Art kolekcija)
Bėgant laikui atsirado naujų minčių srovių, suformavusių įvairias mokyklas. Visos jos priskiriamos vienai iš 3 pagrindinių budizmo srovių (Hinayana, Mahayana ir Vajrayana). Shingon ir Tendai, įkurtos Heian laikotarpiu, šiandien yra ypač garsios, kaip ir Kamakuros eros mokyklos, propaguojančios Grynosios žemės arba Lotoso sutrą.
Taip pat Zen budizmas, Mahayana budizmo atšaka, pagrįsta meditacija, Japonijoje vis dar yra labai praktikuojamas.
👴 Budistų šventyklos
Shi Tennô-ji, seniausia budistų šventykla Japonijoje. Šaltinis: horizonsdujapon.com, autorius: Angelo di Genova
Kaip ir šintoizmo šventyklos, jų Japonijoje yra labai daug ir jos dažnai dalijasi tomis pačiomis vietomis. Jas galima atpažinti iš priesagos -ji arba -dera, kuria baigiasi jų pavadinimai.
Jų architektūra turi panašumų su šintoizmo šventyklomis, tačiau budistų šventyklos išsiskiria santūresniu stiliumi, būdingais mediniais vartais (mon), pagoda (to) ir Budos statulomis.
Prie įėjimo esančios statulos yra humanoidinės formos sargai, saugantys šventą vietą nuo demonų. Pažymėtina, kad kai kurių šventyklų įėjimuose taip pat galima rasti tori ir komainu.
Be to, kai kurios šventyklos turi vartus (mon). Šventyklos susideda iš kelių pastatų, įskaitant auksinę salę (kondo) su šventomis statulomis, taip pat sales meditacijai, sutrų saugojimui, mokymui ir kitas būdingas erdves, pavyzdžiui, sodą. Kinkaku-ji yra budistų šventykla, labai garsi savo nuostabiais auksu dengtais fasadais.
🤔 Šintoizmo ir budizmo sinkretizmas – kas tai?
Budistinės religijos susiliejimas su šintoizmo kami kultu veda į tai, kas vadinama šintoizmo ir budizmo sinkretizmu.
Japonijoje nėra neįprasta praktikuoti šias dvi religijas vienu metu. Gyvenimo įvykius švenčiančios ceremonijos dažniau skirtos šintoizmo kultui, o laidojimo apeigos – budizmui. Dėl to atsirado šventyklos, kuriose yra šintoizmo šventovių, vadinamų jisha, taip pat šventyklos, egzistuojančios kartu su budistų šventyklomis (jingu-ji).
XIX amžiaus pabaigoje abiejų religijų maišymas buvo uždraustas, o jingu-ji buvo atskirtos nuo savo budistinių statulų, kai kurie pastatai buvo sunaikinti, pakenkiant kultūros paveldui.
📿 Krikščionybė, atvežta iš Europos
Nagasakio krikščionių kankiniai (XVI a. japonų tapyba). Šaltinis: cath.ch
Nors krikščionybė yra religija, turinti daugiausiai pasekėjų visame pasaulyje, Japonijoje ji sudaro tik mažąją gyventojų dalį.
XVI amžiaus viduryje portugalų ir ispanų katalikų misionierių į salyną atvežta krikščionybė greitai buvo apleista dėl persekiojimo grėsmės.
Iš tiesų, Tokugavos šiogūnatas, matydamas šioje religijoje politinį pavojų, uždraudė krikščionybę šalyje. Europos misionieriai buvo išvaryti iš šalies, o Japonijos krikščionys buvo priversti slapstytis, kad galėtų praktikuoti savo tikėjimą, rizikuodami kankinimais ir mirties bausme iki pat XIX amžiaus pabaigos.
Tik Meidži laikotarpiu krikščionybė buvo oficialiai leista. Šiandien ji yra Japonijos kultūros dalis per mokyklinį ugdymą, menus ir tam tikrus katalikiškus renginius, pavyzdžiui, Japonijoje švenčiamas Kalėdas.
Taip pat daugelis japonų renkasi vakarietiškas vestuves ir jų krikščioniškas tradicijas. Tačiau krikščionybė, nors ir turi teigiamą įvaizdį, išlieka budizmo ir šintoizmo paraštėse.
👺 Religija per šventes ir Matsuri
2016 m. Sanja Matsuri Tokijuje. Šaltinis: Unsplash.com
Jei vyksite į Japoniją, matsuri yra tradiciniai japonų festivaliai, kurių negalima praleisti. Dažniausiai jie siejami su šintoizmo religinėmis šventėmis.
Kiekvienas miestas ar kaimas turi savo matsuri ir pagerbia dievą. Festivalius lydi ritualai, kurių metu tikintieji apsivalo per susilaikymo laikotarpius ir maudynes.
Per šventąją ceremoniją kunigas kviečia dievybę nusileisti į šventyklos relikviją. Tikintieji palieka aukas, kad padėkotų jai arba paprašytų jos apsaugos, o tada vyksta procesija, kuri žygiuoja gatvėmis laimindama gyventojus. Tai taip pat proga melstis už protėvius.
Matsuri lydi linksmybės. Čia galima paragauti japonų patiekalų ir dalyvauti pramoginėje veikloje prie daugybės prekystalių. Šiuos populiarius renginius pagyvina vietinis folkloras, tradiciniai šokiai, teatro pasirodymai ir fejerverkai.
Per folklorą, dvasingumą ir tradicijas Japonijos religijos yra neatsiejama vietos kultūros dalis. Nors krikščionybė turėjo tam tikrą įtaką japonų visuomenei, šintoizmo kami kultas ir budizmas yra visur paplitę salyne.
Dėl įspūdingos dvasinės kelionės nepraleiskite progos aplankyti šventyklas Tekančios Saulės šalyje!
