Norint suprasti japonų kultūrą, pirmiausia reikia susipažinti su šalyje vyraujančiomis religijomis: šintoizmu ir budizmu. Jei pastaroji buvo atvežta iš Kinijos ir Korėjos, tai pirmoji yra kilusi pačioje salų valstybėje.
Šintoizmas – tai japonų politeistinė religija, kilusi iš senovės Japonijos animistinių ir šamanistinių tikėjimų. Šintoizmas reiškia „dievų kelią“ ir garbina gamtos dvasias arba kami.
Apžvelgiame seniausią Japonijos istorijos religiją.
🤓 Šintoizmas Japonijoje: religija ar filosofija?
Skirtingai nei žinomiausios monoteistinės religijos, įkurtos pranašų, šintoizmas neturi jokio moralės kodekso ar šventųjų knygų. Tai kultas, natūraliai susiformavęs iš japonų tautos tradicijų ir tikėjimų. Ritualai ir gili pagarba kami yra esminiai šios religijos elementai, kuriuos kiekvienas praktikuoja taip, kaip nori.
Be to, pasekėjai nėra saistomi vieno kulto. Todėl šintoizmas puikiai dera su kitomis religijomis, tokiomis kaip budizmas, konfucianizmas, daoizmas ar krikščionybė. Verta paminėti, kad Japonijoje įprasta išpažinti kelias religijas vienu metu.
Šintoizmas nesiremia jokiais konkrečiais dogmais, tačiau galima paminėti du pamatinius tekstus: Kojiki ir Nihon Shoki, pasirodžiusius Nara laikotarpio pradžioje. Tai mitų apie Japonijos kosmogoniją ir šintoizmo dievybių kilmę rinkiniai, kuriuose atsekama dieviškoji imperatoriaus kilmė.
🧜♂️ Kami ir japonų mitologija
Amaterasu išeina iš dangaus uolos (Shunsai Toshimasa, 1887). Šaltinis: wikipedia.
Šintoizmas Japonijoje remiasi kami (japonų dievų) kultu. Tai aukštesnės būtybės arba gamtos dvasios, kurios valdo pasaulį ir kelia pagarbą (arba baimę). Gamtos elementai, tokie kaip medžiai, uolos, gyvūnai, yra kami. Taip pat protėvių, didžiųjų vadų ar mirusių imperatorių dvasios šintoistiniame kulte laikomos dievybėmis.
Šintoizmo dievybės yra japonų mitologijos šerdis. Kaip matėme, Kojiki ir Nihon shoki yra mitų ir legendų rinkiniai, aprašantys kami kilmę. Pirmajame randame demiurgų porą Izanagi ir Izanami, taip pat saulės deivę Amaterasu bei kitas svarbias dievybes. Antrajame atsekama pirmojo Japonijos imperatoriaus (Amaterasu palikuonio) ir imperatoriškosios linijos istorija.
Japonijoje kami yra dviprasmiškos būtybės. Jas reikia gerbti ir jokiu būdu neįžeisti, nes galima užsitraukti nelaimę (tatari).
⛩ Šintoistų šventyklos
Ise-jingu. Šaltinis: blog.gaijinpot.com
Šintoizmo kultas Japonijoje yra labai paplitęs, o salyne gausu šventyklų. Kiekvienas pastatas yra kami buveinė.
Ypač žinomos Ise-jingu, Izumo-taisha ir Fushimi Inari šventyklos. Tarp būdingų elementų – torii, vartai, skiriantys šventąjį pasaulį nuo profaniškojo. Už jų veda akmeniniai laiptai, vadinami ishidan.
Take, vedančiame į pagrindinį pastatą (sando), yra chozuya – vandens dubuo su dideliais samtis, skirtais fiziškai ir dvasiškai apsivalyti prieš pasirodant kami. Tai vieta, kur tikintieji plaunasi rankas ir burną, kad atsikratytų visų nešvarumų. Toliau tradiciniais žibintais apšviestas takas veda į kagura-den (šventųjų šokių vietą).
Šventyklos teritorijoje yra shamusho. Čia parduodami ema (mediena lentelės, ant kurių rašomi norai) arba onomori (amuletai). Emake yra konstrukcija, skirta ema lentelėms pakabinti. Tada kami gali perskaityti maldas ir jas išpildyti.
Haiden (maldos vietos) įėjimą saugo komainu (liūtų statulos). Šiaudinė virvė, vadinama shimenawa, nurodo paviljono šventumą. Galiausiai, honden yra svarbiausias šventyklos pastatas. Tai šventa vieta, kur saugoma kami relikvija ir į kurią gali patekti tik šintoistų dvasininkai.
🤔 Šintoizmo įtaka japonų gyvenimui
Galima sakyti, kad šintoizmas paveikė japonų mąstyseną ir gyvenimo būdą. Gili pagarba gamtai, protėviams ir kami kultas yra įsišakniję japonų kultūroje. Japonai tiki, kad kiekviename daikte ir kiekviename žmoguje yra kami, kurį reikia gerbti.
Tam tikra prasme religija sieja tikintįjį su jo visata, jo šalimi ir jo bendruomene. Vestuvės ir gimimai lydi šintoistines ceremonijas, o metus paįvairina šventės, kuriose gausu šintoistinių ritualų, pavyzdžiui, mergaičių šventė, hanami (vyšnių žiedų šventė) ar Naujieji metai.
Tarp šintoistinių praktikų galima paminėti lankymąsi šventyklose bei apsivalymo ritualus, tokius kaip rankų ir burnos plovimas prieš įžengiant į šventą vietą. Kai kurie švaros gestai, pavyzdžiui, nusiprausimas duše prieš įeinant į onsen (karštąją versmę), taip pat yra susiję su šiuo kultu.
Populiariausi šintoistų renginiai yra matsuri. Tai japonų festivaliai, skirti pagerbti vietinius kami.
📖 Trumpa japonų šintoizmo istorija
Kaip ir dauguma religijų, šintoizmas gimė natūraliame ir politiniame kontekste, o vėliau vystėsi per amžius.
🐣 Šintoizmo atsiradimas Japonijoje
Šintoizmo kulto ištakos siekia Jomon erą, prieš beveik dvidešimt tūkstančių metų. Religiniai tikėjimai tada tarnavo paaiškinant daugybę stichinių nelaimių. Nuo pat pradžių salynas, esantis 4 tektoninių plokščių sandūroje, buvo drebinamas žemės drebėjimų, ugnikalnių išsiveržimų, cunamių ir taifūnų.
Pirmieji Japonijos gyventojai turėjo animistinių tikėjimų. Tai reiškia, kad jie tikėjo dvasių ar sielų, kurios įkvepia gyvybę gamtai ir gyvoms būtybėms, egzistavimu. Per amžius japonai šioms dvasioms suteikė žmogiškų bruožų. Taip atsirado kami, kokius pažįstame šiandien.
Kai VI amžiuje į salyną atkeliavo budizmas, Japonijos imperatoriškasis dvaras norėjo įtvirtinti vietinę religiją ir sustiprinti imperatoriaus valdžią. Taip šintoizmo tikėjimai buvo įamžinti Kojiki 712 m., o vėliau Nihon Shoki 720 m. Etninė religija tapo nacionalizmo simboliu.
🔎 Šintoizmo ir budizmo sinkretizmas
Shinbutsu-Shugo: šintoizmo ir budizmo mišinys Japonijoje. Šaltinis: blog.japanwondertravel.com
Kai Asuka laikotarpio pabaigoje budizmas paplito Japonijoje, šintoizmas turėjo prisitaikyti ir vystytis, kad integruotų naujus tikėjimus į savo dvasinę koncepciją. Taip pat šintoizmo dievybės buvo įtrauktos į budistų panteoną.
Pasak Kukai, Shingon mokyklos įkūrėjo, kami yra budų įsikūnijimai. Tuo metu religiniai tikėjimai sugyveno ir susiliejo, o kai kurie matė juose tik vieną ir tą pačią tiesą. Tai vadinama šintoizmo ir budizmo sinkretizmu (shinbutsu shūgō).
Šventyklos tada įtraukė mažas šintoistų šventyklėles, ir atvirkščiai – mažos šventyklos buvo randamos šintoistų šventyklose. Iš tikrųjų abi religijos buvo gana papildančios viena kitą, todėl jas buvo įmanoma suvienyti.
🎎 Šintoizmas – valstybinė religija
Tik Edo laikotarpio pabaigoje šintoizmas vėl sustiprėjo, skatinamas kai kurių japonų mokslininkų, pasisakiusių už grynąjį šintoizmą (be užsienio įtakos). Vėliau, 1868 m., naujojo Meiji eros režimo metu šintoizmas buvo paskelbtas valstybine religija. Šintoistų dvasininkai tada buvo valstybės ir imperatoriaus tarnyboje.
Prisiminkime, kad pastarasis buvo tiesioginis Amaterasu palikuonis! Jis buvo garbinamas iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Japonijos pralaimėjimas užbaigė valstybinę religiją, ir imperatorius turėjo viešai pareikšti, kad jis nėra dievas.
🎊 Šintoizmo religija šiandien
Šintoistų vestuvių ceremonija. Šaltinis: picture-worl.org/
Japonai gyvena su tikėjimais, kurie priklauso tiek šintoizmui, tiek budizmui. Šiais laikais daugelis jų praktikuoja abi religijas, priklausomai nuo konteksto.
Paprastai šintoistų ir budistų ritualai neužima tos pačios erdvės. Pirmieji yra susiję su gyvenimu, šeima ir bendruomene, o antrieji skirti pomirtiniam gyvenimui. Taigi, į šintoistų šventyklas einama švęsti vestuvių, o laidotuvės vyksta budistų šventyklose.
Visus metus japonai tęsia šintoistų ritualus, ypač per tradicinius renginius ir matsuri.
Tai kaip manote, šintoizmas yra religija ar filosofija?
