Nuo feodalinės Japonijos laikų Bušido išlieka karių keliu. Šis elgesio kodeksas, tapęs tikru samurajų orientyru, padarė kur kas didesnę įtaką japonų kultūrai, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Bušido – tai moralės taisyklių rinkinys, kurio privalėjo laikytis japonų kariai. Šis etikos kodeksas, pagrįstas tokiomis esminėmis vertybėmis kaip garbė ir lojalumas, valdė jų gyvenimą iki pat mirties.
Jei esate kovos menų filmų gerbėjas (kaip ir aš), tikriausiai susidarėte stereotipinį japonų samurajaus įvaizdį. Kolektyvinėje vaizduotėje tai karys, rafinuotas savo gyvenimo būdu ir kovos technikomis, negailestingas priešams ir praktikuojantis sepuku (hara-kiri arba ritualinę auką). Svarbu žinoti, kad šį karį iš tikrųjų vedė jo kastai būdingas elgesio kodeksas ir dvasingumas.
Atraskite šio garbės kodekso ištakas, 7 esmines vertybes bei jo vietą samurajų dvasioje ir Japonijos visuomenėje.
🤔 Kas yra Bušido?
Tai japonų terminas, kilęs iš kinų kalbos „wu shi dao“, pažodžiui reiškiantis „kario kelią“.
Kaip žiūrite į trumpą japonų kalbos pamokėlę?
Priešdėlis „Bu“ nurodo kovos menus; „Shi“ verčiamas kaip „karys“, o priesaga „do“ reiškia „kelią“.
Nors žodis „garbė“ nefigūruoja nei japonų, nei prancūzų kalbose, ši dorybė yra šio kodekso pagrindas. Taigi, patyręs kovotojas išsiskyrė ne tik lanko, kardo ar kovos be ginklo įgūdžiais, bet ir orumu bet kokioje situacijoje.
Ši japonų kariams būdinga etikos ir dvasingumo pusė siejama su šintoizmo, dzenbudizmo ir konfucianizmo įtaka.
⛩ Samurajų etikos šaltiniai
Kario etikos kodeksas nebuvo feodalinės eros karo vadų sugalvotas dalykas. Žinoma, jie jį ištobulino pagal savo poreikius, tačiau rėmėsi senovės Japonijos religiniais ir filosofiniais įsitikinimais. Beje, būtent taikos metu šis moralės kodeksas buvo išaukštintas, praturtintas ir diegiamas „bedarbiams“ kovos menų ekspertams.
Tęsdami kovos technikų tobulinimą per treniruotes, jie ėmė skirti tiek pat dėmesio savo dvasiniam augimui, ypač per dzeno praktiką ir meditaciją. Budžutsu (kovos menas su koviniu tikslu) užleido vietą Botu (dvasinis tobulėjimas per kovos meną). Taip samurajus įgijo legendinę nenugalimo kovotojo, bet kartu ir rafinuotos asmenybės reputaciją.
Šintoizmas, budizmas ir konfucianizmas
Pirmosios įtakos priskiriamos šintoizmui – senovės Japonijos religijai, kuri puoselėja nacionalinę vienybę. Šintoizmo kultas šeimą iškelia į socialinio gyvenimo centrą, garbina tėvus ir protėvių dvasias. Tačiau, norint išlikti šeimos linijos dalimi net pomirtiniame gyvenime, mirtis turi būti ori ir garbinga.
Dzenbudizmas, laikomas samurajų religija nuo Kamakuros laikotarpio, nušvietė kario kelią, gludindamas jo moralę, socialumą ir dvasingumą. Vidinės ramybės, harmonijos ir sielos tobulumo paieškos yra pagrindiniai jo principai.
Galiausiai, konfucianizmas suformavo karių mentalitetą, įnešdamas tokias vertybes kaip lojalumas, ištikimybė, teisumas ir geranoriškumas, kurios buvo itin svarbios samurajų kastai. Priminkime, kad jie privalėjo tarnauti savo valdovui iki mirties.
Samurajų įsisavintos dvasinės savybės džiugino ir ramino tiek paprastus žmones, tiek valdovus (daimio): absoliuti hierarchijos ir autoriteto pagarba, įsipareigojimas ir nepajudinama ištikimybė, dosnumas vargšams, atjauta silpniesiems, kultūros, menų ir teisingumo troškimas.
🔑 7 esminiai Bušido principai
Savo fundamentaliame veikale „Bušido: Japonijos siela“ intelektualas Inazo Nitobe išskyrė 7 esmines vertybes, susijusias su samurajų garbės kodeksu.
Gi: Teisumas ir pareigos jausmas
Karys privalo būti griežtas ir vykdyti savo misiją teisingai.
Yu: Didvyriška drąsa
Drąsa nėra aklas ryžtas; ją valdo apdairumas, savitvarda, intelektas ir pasitikėjimas savo jėgomis.
Jin: Geranoriškumas ir atjauta
Intensyvių treniruočių metu įgyta galia turi būti skirta tarnauti visiems. Empatija yra galinga jėga kovoje.
Rei: Mandagumas ir pagarba
Samurajus visada yra mandagus, kad ir kas nutiktų. Jo vidinė jėga ir nuožmumas atsiskleidžia tinkamu laiku.
Makoto: Nuoširdumas ir tiesa
Veiksmai atitinka duotą žodį. Sąžiningumas yra pagarbos ženklas, visų žmogiškųjų santykių pagrindas. Nuoširdumo stoka kariui užtraukia gėdą.
Meiyo: Garbė
Samurajus yra vienintelis savo garbės teisėjas ir neapgaudinėja savęs. Jis atlieka savo pareigą vadovaudamasis etikos principais.
Chugi arba chu: Pareiga ir lojalumas
Garbingas karys pasižada nepajudinamu lojalumu savo valdovui, kuriam prisiekia ištikimybę iki mirties.
🏹 Bušido ir samurajai
Samurajai paliko ryškų pėdsaką Japonijos istorijoje. Ir atvirkščiai: Japonijos istorija suformavo samurajų mąstymą. Du svarbūs įvykiai iškėlė karių etikos kodeksą į viršūnę: laipsniškas dzeno praktikų (rinzai ir soto) perėmimas ir valdžios įsitvirtinimas Tokugavos šiogunato metu 1603 m. (ilgalaikės taikos laikotarpis).
Konfucianizmo, budizmo ir šintoizmo įtaka yra svarbi ir pripažįstama istorikų, tačiau būtent dzeno praktika leido samurajams ištobulinti savo kovos techniką ir sušvelninti elgesį. Susikaupimas stiprina judesių tikslumą (ginklų valdymą), atsiribojimas nuo materialių dalykų garantuoja nepaperkamumą, dvasinis nušvitimas gimdo atjautą.
Be Tokugavos dinastijos primestos taikos, samurajų likimas ir kelias būtų buvę kitokie. Vyko persikvalifikavimas: kovos menų mokytojai, menininkai ir intelektualai, vadybininkai, banditai, teisybės ieškotojai ir kt. Kovos menas, kaip ir dvasinis tobulėjimas, mokyklose buvo pakeltas į aukščiausią lygį.
Vėliau sekė kiti karai su savo kultūrinėmis pasekmėmis (vakarėjimu ir kt.), tačiau karių etikos kodeksas atsilaikė.
🥋 Samurajų kodeksas ir Japonijos visuomenė
Užsienio lankytojui Japonija yra kontrastų šalis: senovės ritualai ir aukštosios technologijos, santūrumas ir ekstravagancija, tradicijos ir modernumas.
Šiuolaikinė Japonijos visuomenė (išoriškai vakarietiška) niekada neištrynė iš istorijos samurajų palikimo. Priešingai, ji semiasi iš jo stiprybės sunkiais momentais, kaip tai buvo Antrojo pasaulinio karo metu (kamikadzių pilotai yra žinomiausias pavyzdys).
Japonijos švietimo sistema ir verslo pasaulis taip pat liudija nuolatinę samurajų garbės kodekso principų įtaką šiuolaikinei Japonijos visuomenei. Taigi, vertybės, visuotinai priskiriamos japonų mokiniams ir verslininkams, tikriausiai kyla iš karių etikos kodekso: tobulumo siekimas, nurodymų ir hierarchijos laikymasis, kovinė dvasia, kolektyvinis darbas, tikslumas judesiuose ir organizacijoje, diskretiškumas, meilė menams – tai vertybės, pasiskolintos iš Bušido.
Komercinė knygų ir filmų apie samurajus sėkmė bei naujų kovos menų mokyklų gausa patvirtina, kad jaunieji japonai brangina savo protėvių dvasinį ir karinį palikimą: samurajus mirė; tegyvuoja samurajus!
Didžiųjų civilizacijų, kultūrų ir religijų esmė – atsispirti laikui, įvykiams ir žmogaus nubrėžtoms sienoms. Taip yra ir su samurajų etikos kodeksu. Jis įkvėptas senųjų tekančios saulės šalies religinių srovių ir iš jų sėmėsi savo moralinių vertybių. Nauda buvo dviguba: didesnis kovinis tobulumas ir pavyzdinė socialinė integracija. Taip pat ir šiuolaikinei Japonijai!
Dabar žinote, kad Bušido neapsiriboja vien paprastais kario principais. Už etikos kodekso slypi tikra filosofija.
Kario kelias leidžia tobulinti kūną ir dvasią per mokymąsi ir dvasingumą. Bušido tapo ne tik elgesio kodeksu, bet ir japonų kovos menų etalonu.
Norėdami sužinoti daugiau
- Skaitykite Kovos menai tekančios saulės šalyje
