Ar pažįstate Tengu? Jei esate Japonijos gerbėjas, jo veidas jums tikrai matytas.
Dėl savo raudono veido ir ilgos nosies demonas Tengu (天狗) yra populiari būtybė Japonijos salyne. Priklausantis jokai šeimai, jis taip pat laikomas kami (arba šintoizmo dievybe), valdančia kalnus ir miškus.
Tačiau kas slepiasi už šios ikoniškos Japonijos figūros? Kas iš tikrųjų yra šis garsusis demonas? Kodėl jis toks garbinamas?
Atraskite Tengu portretą, jo kilmę ir vietą tradicinėje bei šiuolaikinėje japonų kultūroje.
Tengu portretas: kaip jis atrodo?
Ilanosis demonas 👺 priklauso jokai – žinote, toms nematomoms būtybėms, valdančioms visatą, kurias japonai tiesiog dievina. Tai vaiduokliai, demonai ir kitos antgamtinės būtybės, kurios dažniausiai turi magiškų galių. Šintoizmo religijoje Tengu taip pat laikomas dievybe (arba kami), susijusia su kalnų ir miškų apsauga.
Tengu demono atvaizdas: Antonio J. Manzanedo (kairėje) ir Ai Tatebayashi (dešinėje)
Dėl savo piktos išraiškos ir purpurinio veido Tengu atrodo gana gąsdinančiai. Jo 7 delnų ilgio nosis primena Saruta Hiko – kitą Japonijoje labai žinomą šintoizmo dievybę. Jis turi paukščio bruožų, pavyzdžiui, sparnus, kurie leidžia jam skristi. Be to, jį dažnai pamatysite apsirengusį Jamabuši apranga – tai kalnuose gyvenantys asketiški kariai, kurių šventuoju globėju laikomas Tengu.
Senuose japonų iliustruotuose ritiniuose (Tengu-sōshi) Tengu siejamas su išdidžiais budistų vienuoliais, kurie po mirties virsdavo demonais. Vėliau jis buvo susietas su Jamabuši asketiška praktika ir kovos menais. ⚔
Tradiciniuose japonų paveiksluose ir skulptūrose Tengu vaizduojamas su įvairiais aksesuarais, pavyzdžiui, vienuolio lazda, vėduoklė iš plunksnų, leidžiančia valdyti vėją, arba kario ginklais.
Be to, bėgant amžiams jo išvaizda labai pasikeitė. Pusiau žmogus, pusiau paukštis, bėgant metams jis tapo panašesnis į eretišką budistų vienuolį, kurio reinkarnacija jis esą yra. Jo ilga nosis tuomet būtų senovinis snapo, kurį jis turėjo senaisiais laikais, palikimas. 🐦
Japonų Tengu kaukė ir jos reikšmė
Tengu demono kaukė yra labai paplitusi japonų kultūroje: teatre, festivaliuose, šintoizmo šventėse, mangose ir anime – ją galima rasti visur. Reikia pripažinti, kad jo gąsdinantis veidas puikiai įsimena. Be to, jo kaukė taip pat naudojama tikintis išgąsdinti ir atbaidyti piktąsias dvasias.
Būkite atsargūs ir nesupainiokite Tengu su garsiuoju japonų demonu Hannya. Nors abu turi raudoną veidą ir gąsdinančią išraišką, Tengu išsiskiria ilga nosimi, o Hannya bruožai yra ragai ir ilgi aštrūs dantys.
Tengu kilmė: iš kur jis atsirado?
Amanozako atvaizdas (©NickTheBarbarian) / Garudos atvaizdas (©Kailash Raj)
Pirmieji pasakojimai apie japonų Tengu kilę iš Nihon Shoki – labai senos istorinės knygos, datuojamos 720 metais. Vėliau japonų menas, pasakos ir miesto legendos taip pat labai prisidėjo prie demono populiarumo. Daugybė istorijų apie Tengu tiesiog iškėlė šį piktą jokai į japonų folkloro viršūnę.
Vis dėlto nuomonės apie jo kilmę skiriasi, ir šiuo metu nėra jokių apčiuopiamų įrodymų, patvirtinančių įvairias teorijas. Todėl pateiksiu keletą jų, kad galėtumėte susidaryti savo nuomonę:
1 teorija: Kinų Tiāngou
Japonų Tengu tikriausiai kilo iš kinų Tiāngou – „kosminio šuns“ monstro, panašaus į šunį, susikirtusį su kometa (arba krentančia žvaigžde), kurio vardas reiškia „Dangiškasis šuo“. Iš pradžių jo egzistavimas buvo skirtas paaiškinti užtemimus, kurių tuo metu dar nesuprato.
Kinijoje Tiāngou yra baisi būtybė, mėgstanti karą ir mintanti žmonėmis. Nors japonų Tengu iš jo pasiskolino keletą bruožų, fizinis panašumas nėra labai ryškus. Iš tiesų, iš pirmo žvilgsnio sunku įžvelgti šuns bruožų. 🐺
2 teorija: Šintoizmo dievybė Amanozako
Remiantis Kujiki, japonų mitologijos žinynu, Tengu kilo iš šintoizmo dievybės vardu Amanozako, su kuria jis turi tam tikrų panašumų. Pusiau moteris, pusiau paukštis, ši monstriška ir pikta deivė taip pat turėjo ilgą nosį.
Amanozako esą gimė iš audros dievo Susanoo įniršio. Tai gali paaiškinti, kodėl jo palikuonis Tengu kartais turi vėduoklę.
3 teorija: Indų deivė Garuda
Kiti istorikai mano, kad Tengu kilo iš indų dievybės, atrodančios kaip erelis 🦅. Kaip ir jis, ši mitinė būtybė buvo bijoma tikinčiųjų, kol tapo budizmo sarge.
Japonų legendos apie Tengu
Nesvarbu, ar tai tradicinė šventė, literatūra, No teatras ar žiniasklaida, Tengu yra labai populiarus japonų folklore ir prisideda prie kultūros turtingumo. Legendų apie Tengu jokai netrūksta.
Minamoto no Yoshitsune ir karalius Sojobo
Kovos menų 🥋 mėgėjas Tengu garsėja tobulu ginklų valdymu. Lankas, naginata ir kardas jam nėra paslaptis.
Be to, garsusis samurajus Minamoto no Yoshitsune esą nugalėjo Taira klaną dėka treniruočių, kurias gavo iš Sojobo – itin galingo Tengu karaliaus.
Po to, kai Taira nužudė jo tėvą, jaunasis Minamoto no Yoshitsune buvo ištremtas į Kuramos kalną. Eidamas per slėnį, jis susipažino su Tengu Sojobo, su kuriuo susidraugavo. Pastarasis, buvęs Jamabuši, pasiūlė jam treniruotis kovoti, kad atkeršytų Taira klanui. Taip Minamoto no Yoshitsune sugebėjo nugalėti savo priešą.
Minamoto no Yoshitsune treniruojasi su Tengu Sojobo.
Budizmo priešas
Ar žinojote, kad, skirtingai nei daugelis kitų jokai, Tengu turi kitą ypatybę, be savo didelės nosies? Tam tikru laikotarpiu jis nekentė budizmo. Būdamas pasinėręs į šintoizmo religiją, Tengu rodė ypatingą priešiškumą vienuoliams ir šventykloms.
Heian eros Konjaku monogatari shū rinkinio legendose jis grobia ir atitraukia vienuolius nuo jų tikėjimo bei pamaldžius žmones.
Būdamas budizmo priešas, jis taip pat puola imperatoriškąją šeimą. Pavyzdžiui, imperatorius Sanjo esą tapo Tengu auka, kuris jį apakino keršydamas.
Daugelyje pasakojimų vienuoliai ar pamaldūs žmonės, per daug pasipūtę, kad patektų į rojų, virsta Tengu, kurie yra galingesni priklausomai nuo jų intelektualinių žinių lygio.
Japonijoje posakis „Tengu ni natta“ arba „tapti tengu“ kilęs iš šių legendų. Tai būdas apibūdinti itin išdidų žmogų.
Skirtingi Tengu tipai
Japonijoje yra keletas Tengu dievybių kategorijų. Išsilavinę ir galingiausi yra Didieji Tengu, o Mažieji Tengu yra mažiau išsivystę ir neišmanėliai.🧐
Daitengu (©studiomuti) / Konoha Tengu (©svenstoffels) / Karasu Tengu (©Flying-Fox)
Daitengu
Tai Didieji Tengu. Tai išmintingos ir dvasingos būtybės, gyvenančios kalnų viršūnėse. Nors jie gana geranoriški, būdami įsiutę tampa itin pavojingi.
Šios itin garbinamos dievybės yra humanoidinės išvaizdos, turi ilgą nosį ir sparnus, primenančius jų paukštišką kilmę. Kuo ilgesnė jų nosis, tuo daugiau galių jie turi.
Pagrindinė jų funkcija – valdyti kalną. Jie gali skraidyti, kelti vėją ir sukelti stichines nelaimes. Būdami kovos menų ekspertai, jie kardą valdo kaip niekas kitas.
Kartais jie pagrobia į miškus užklydusius žmones, kad nubaustų juos arba išmokytų magijos. Šie galingi Tengu taip pat esą turi galią pailginti žmonių nosis. Vadinasi, Pinokis 🤥 galėjo tapti demono prakeiksmo auka?
Karasu Tengu
Varnų Tengu turi daug fizinių bruožų, būdingų paukščiams 🦅. Jie išlaikė senąją formą su snapu. Taip pat vadinami Kotengu, jie yra Didžiųjų Tengu tarnai ir gali užvaldyti žmones arba persikūnyti, kad iškrėstų jiems pokštų. Būdami mažiau galingi nei jų vadai, jie lengvai apgaunami žmonių ir įkvepia kai kuriuos humoristinius japonų pasakojimus.
Ona Tengu
Tai buvusios budistų vienuolės, paverstos demonais 👿 dėl savo pernelyg didelio pasipūtimo. Jos priklauso varnų Tengu grupei ir vilioja vyrus, prieš atskleisdamos savo tikrąją prigimtį.
Koh Noha Tengu
Jie labiau primena vilkus 🐺, o jų vaidmuo – nešti maistą didiesiems Tengu mainais už paslaugas žmonėms. Skirtingai nei Mažieji Tengu, jie nemoka kovoti.
Guhin
Paskutiniai hierarchijos nariai, jie yra gana geranoriški žmonėms, kuriems jie tarnauja kaip tarpininkai su gamta 🌿. Vis dėlto, būdami supykę, jie gali sukelti audras.
Tengu reikšmė bėgant metams
Tengu atvaizdas: Cristian AC
Tengu įvaizdis labai pasikeitė per Japonijos istoriją. Iš pradžių jis buvo laikomas piktadariu ir agresyviu demonu, mėgstančiu kovas, grobiančiu vienuolius ir vaikus arba užvaldančiu moteris.
Vėliau jo įvaizdis pamažu sušvelnėjo. Tengu prarado priešiškumą budizmui ir tapo kalnų bei miškų sergėtoju.
Bėgant amžiams, Tengu tapo geranorišku budizmo tekstų ir šventų vietų globėju. Taip pat jis esą krečia pokštus tiems, kurie yra arogantiški arba negerbia įstatymų.
Šiais laikais Tengu nebereikia bijoti. Priešingai, kai kurie linkę iš jo pasišaipyti. Nors jis neša sėkmę ir saugo šeimas, atbaidydamas piktąsias dvasias, jis vis tiek išlieka nenuspėjamas, kaip ir gamta, kurią jis saugo.
Tengu vieta japonų kultūroje
Tengu užima svarbią vietą japonų tradicijoje per religiją, literatūrą ir meną. Net ir šiandien jam skiriama daug renginių. Galima paminėti Tengu Saburô kultus Izunos kalne, Sojobo Kuramos kalne arba Saruta Hiko kultą Susukos mieste.
Paradas Numata festivalio metu Tengu garbei.
Jei lankysitės Japonijoje, štai keletas švenčių, kurių negalima praleisti, norint pamatyti šiuos garsiuosius demonus:
Rugpjūčio mėnesį nepraleiskite Tengu kaukių tradicinės O Bon šventės metu – tai ritualas protėvių garbei. Taip pat per labai populiarų Numata festivalį, kuriame švenčiamas Kašouano kalno Tengu, pamatysite žygiuojančias dvi milžiniškas kaukes.
Vasario mėnesį stebėkite vežimų paradą šios legendinės būtybės garbei per Tenkaichi Tengu paradą Tokijuje.
Taip pat galite sutikti šiuos demonus Osakos festivalyje, Furubiroje (Hokaidas) arba Tokijo Šimokitazavos rajono gatvėse.
Tengu festivalis Šimokitazavos rajone, Tokijuje. (©balbo42)
Net ir šiandien, tiek mene, tiek japonų literatūroje, Tengu yra tikras įkvėpimo šaltinis. Nesvarbu, ar tai paveikslai, No teatro pjesės, kuriose galima rasti jo būdingą kaukę, ar mangos ir vaizdo žaidimai – demonas dar ilgai nebus pamirštas.
Dabar, kai jau viską žinote apie šią mitinę būtybę, būkite atsargūs ir nepasikelkite, jei nenorite, kad jums pasakytų „Tengu ni natta“.
