Japonija – svajonių kryptis, žavinti pasaulį tiek savo nuostabiais kraštovaizdžiais, tiek senovinėmis tradicijomis.
Japonų menas – tai šimtmečiais perduodamas kultūrinis palikimas, įkvėptas šintoizmo, dzenbudizmo, o kartais ir užsienio įtakos.
Dėl itin rafinuotos vietos kultūros, kuri skatina eleganciją ir pagarbą tradicijoms, japonų menas yra neišsemiamas išminties šaltinis. Štai kodėl jis kupinas prasmės tiems, kurie jį praktikuoja.
Ikebana, arbatos ceremonija, kaligrafija, japoniški raižiniai, tatuiruotės, kintsugi, kovos menai… atraskite japonų meno grožį ir jį lydinčią filosofiją.
Japoniški raižiniai
Japonų kultūra vertina paprastus gyvenimo dalykus ir šventą ryšį tarp žmogaus ir gamtos. Taigi, japoniškas raižinys atsirado Edo laikotarpiu per ukiyo-e meno judėjimą. Tai judėjimas, persmelktas budistinių konotacijų, atspindintis „plaukiojančio pasaulio“ laikinumą.
Šie paveikslai, sukurti naudojant medienos raižybos technikas, dažniausiai vaizduoja kasdienio gyvenimo scenas: gražias kurtizanes, kabuki teatro artistus, gamtos elementus, fantastines būtybes ar net erotines sekas, vadinamas shunga. Iš tikrųjų pasirinktos temos buvo susijusios su miesto buržuazijos interesais, kurie suklestėjo Tokugavos šiogunato laikais.
Tradicinis japoniško raižinio menas tapo itin populiarus Edo mieste, kol XVIII a. pabaigoje ėmė blėsti. 1790 m., uždraudus politines provokacijas ir pikantiškas temas, raižinius cenzūravo bakufu (karinė vyriausybė).
Vienas garsiausių raižinių Japonijoje ir visame pasaulyje, žinoma, išlieka „Didžioji Kanagavos banga“. Tai tapytojo Hokusai šedevras, puikiai įkūnijantis ukiyo-e meno principus. Norėdami atskleisti paslaptis, slypinčias už šio paveikslo, skaitykite mūsų straipsnį, skirtą „Didžiosios Kanagavos bangos“ analizei.
XIX a. pabaigoje šis menas japonų buvo laikomas vulgaroku dėl masinės spaudos technikų, cenzūruotų temų ir pernelyg banalių siužetų. Tačiau, atsivėrus šaliai pasauliui ir veikiant japonizmo įtakai, raižiniai sužavėjo daugelį vakariečių. Taip stipriai, kad didieji impresionistai, tokie kaip Paulas Cézanne’as ar Gauguinas, sėmėsi iš jų įkvėpimo savo kūriniams.
Ikebana – tradicinis gėlių komponavimo menas
Šis gėlių komponavimo menas kilo tiesiai iš budistinių ritualų. Gėlės buvo naudojamos kaip aukos religinių ceremonijų metu. Vėliau gėlių išdėstymas įgavo estetinį matmenį ir paplito namuose. Pasiekusi rafinuotumo viršūnę, ikebana yra menas, kurį japonai itin gerbia ir praktikuoja kasdien.
Sutelktas į visos kompozicijos harmoniją, ikebana, reiškiantis „gėlių kelias“, vienodai išryškina tiek žiedą, tiek stiebą, lapiją ir net vazą. Nereikia gausios, ryškiaspalvės puokštės, nes japonų gėlių menas propaguoja minimalizmą.
Ši labai koduota meninė praktika remiasi trimis ramsčiais: linija, asimetrija ir paprastumu. Gėlių grožis, elementų santūrumas ir elegancija yra kriterijai, kurių siekiama kuriant sėkmingą kompoziciją. Be to, kiekviena kompozicija reprezentuoja dangų, žemę ir žmoniją.
Norėdami sukurti puokštę pagal ikebanos principus, pasiruoškite vazą, gėlių laikiklį (kenzan), sekatorių, augalus ir kruopščiai parinktas gėles. Tai daugiau nei menas – tai visa filosofija, sklindanti iš tradicinio japonų gėlių meno. Daugiau apie šią tūkstantmetę praktiką sužinosite mūsų straipsnyje apie ikebaną.
Japoniškos tatuiruotės arba Irezumi
Japonijos visuomenėje smerkiama japoniškų tatuiruočių ir Irezumi meno praktika yra žavinga ir siekia priešistorinius laikus. Pirmosios vietinės salyno gentys tatuiruodavosi kaip socialinės priklausomybės, apsaugos simbolį arba tiesiog dėl estetikos.
Edo laikotarpiu buvo skiriamos kalinių tatuiruotės, žyminčios nusikaltėlius, ir garbingos tatuiruotės, puošiančios drąsiausius. Taip pat japonų literatūra ir menas stipriai prisidėjo prie šios praktikos populiarėjimo tam tikrose profesinėse grupėse.
Galiausiai jakudza perėmė tatuiruotes, palikdama neigiamą įvaizdį Tekančios Saulės šalyje. Irezumi, kurio motyvai dengia didelę kūno dalį, tapo mafijos skiriamuoju ženklu. Dėl šios blogos reputacijos Japonija 1872 m. nusprendė uždrausti tatuiruočių praktiką. Šis draudimas galiojo iki pat amerikiečių okupacijos po Antrojo pasaulinio karo.
Nepaisant šios nemalonios konotacijos salyne, japonų tatuiruočių meistrai yra garsūs visame pasaulyje, o vakariečiai dievina jų spalvingus piešinius. Koi karpis, drakonas, vyšnių žiedai, gyvatė… kiekvienas elementas turi savo prasmę japonų mitologijoje ir tikėjimuose. Apsilankykite mūsų straipsnyje, skirtame japonų tatuiruotėms, kad atskleistumėte šios senovinės praktikos paslaptis.
Japonų kovos menai
Kovos sportas, persmelktas dzen filosofijos, yra samurajų palikimas. Ginklų, kardo, lanko valdymas ar kova plikomis rankomis suteikia visišką kūno ir proto kontrolę.
Tiek įspūdingas, tiek dvasingas, japonų kovos sportas yra pagrįstas Bušido – karių ir samurajų moralės kodeksu, skatinančiu garbės jausmą, pagarbą, sąžiningumą ir lojalumą. Ieškote naujos veiklos, naudingos kūnui ir protui? Dziudo, karatė, aikido… atraskite japonų kovos menus nedelsdami.
Japonų kaligrafija
Kilus iš Kinijos, kaligrafija yra labai svarbus menas japonų kultūroje. Ideogramų rašymas teptuku ir kinišku rašalu siekia daugiau nei 3000 metų. Tai daugiau nei bendravimo priemonė – kaligrafija yra menas savaime.
Be estetikos, japonai jai priskiria galią pakylėti sąmonę. Be to, tai meditacijos forma, kurią naudoja budistų vienuoliai. Iš pradžių tik aukšto rango asmenys turėjo prieigą prie kaligrafijos, kuri buvo skirta aristokratijai. Šiandien šis japonų menas yra pripažintas visame pasaulyje. Kiekviena ideograma turi reikšmę, dvasinę prasmę ir ypatingą eleganciją, todėl kaligrafija yra prasmės kupinas menas.
Arbatos ceremonija – griežtai koduotas ritualas
Nepraleidžiama Tekančios Saulės šalyje, arbatos ceremonija arba chanoyu yra senovinė tradicija, kilusi iš dzenbudizmo. Žalioji arbata, vadinama matcha, ruošiama ir patiekiama su rafinuotumu ir ramybe nedidelei svečių grupei kaip šventė. Gėrimas dažniausiai patiekiamas su skanėstais (ir laikantis gerų manierų).
Iš Kinijos kilusi arbata pirmiausia paplito tarp budistų vienuolių, kad padėtų jiems išlikti budriems meditacijos metu. IX a. vienuolio Eishu į Japoniją atvežta arbata buvo ypač vertinama aristokratų, o vėliau pasiekė visus socialinius sluoksnius.
Taigi, arbatos ceremonija vystėsi iki XVI a., ypač įkvėpta samurajų ritualų.
Tai itin koduota akimirka, apimanti ceremonijos meistro dvasinį pasirengimą, svečių priėmimą, įrankių valymą, arbatos ruošimą, patiekimą ir vėl objektų valymą.
Chanoyu praktikuotojas turi būti ilgai mokęsis, o svečiai privalo žinoti gestus, mandagumo formules ir tinkamą aprangą, kad galėtų dalyvauti arbatos ceremonijos mene.
Taigi, jei norite paragauti puikios matcha arbatos ir patirti kažką unikalaus, sužinokite, kaip pasiruošti arbatos ceremonijai.
Kintsugi – menas, išaukštinantis įtrūkimus
Sudužusios keramikos taisymo menas yra japonų lako meistrų specialybė. Ši taisymo technika naudojant laką ir aukso miltelius yra veikla, reikalaujanti daug kantrybės ir kruopštumo. Labai gydanti sielą, ji simbolizuoja gijimą ir atgimimą.
Šis taisymo menas susijęs su japonų Wabi-Sabi filosofija, kuri įžvelgia grožį paprastuose ir netobuluose dalykuose. Kintsugi išaukština įtrūkusius objektus, suteikdamas jiems antrą gyvenimą, todėl daugelis entuziastų nevengia sudaužyti vertingų vazų ir porceliano servizų.
Mėgstate rankdarbius ir dvasinę veiklą? Pasinerkite į kintsugi meną.
Tradicinis japonų teatras
Įkvėptas japonų legendų ir mitologijos, tradicinis japonų teatras yra menas, kurį būtina pamatyti Japonijoje. Aktoriai dėvi kaukes, grimą ir labai tipiškus kostiumus. Jie vaizduoja personažus, vaiduoklius, fantastines būtybes ar net demonus.
Nô ir Kabuki yra dvi tradicinio japonų teatro formos. Pirmasis pasižymi poetiniu stiliumi, kurį lydi orkestras, labai lėtos scenos, taip pat šokių ir dainų grožis. Aktoriai dėvi medines kaukes, kurių išraiška kinta priklausomai nuo pasvirimo ir šviesos. Lyriškas Nô teatro registras kreipiasi į samurajų dvasią ir emocijas.
Kabuki teatras savo ruožtu yra populiari ir ekstravagantiška forma, primenanti legendas ir epines istorijas. Scenoje veiksmas persipina su dramomis ir religiniais šokiais. Be perdėtų gestų, gausu personažų ir specialiųjų efektų. Verta paminėti, kad kai kurie aktoriai Japonijoje yra tikros žvaigždės.
Tradicinės japonų lėlės
Tikri susižavėjimo objektai salyne, tradicinės japonų lėlės apgyvendina namus. Šios dažytos ir lakuotos medinės skulptūros kilo šiaurės rytų salyne prieš daugiau nei 150 metų. Jos lengvai atpažįstamos iš apvalios galvos ir cilindrinio kūno, puošto gėlėmis ir geometriniais raštais.
Naudojamos kaip dekoratyvinis objektas, religinė skulptūra, amuletas ar tiesiog vaikiškas žaislas, japonų lėlės atlieka daugybę vaidmenų namuose. Be to, joms priskiriamos gydomosios galios ir daugybė dorybių. Mažiau džiugiame kontekste kai kurios lėlės tarnavo kaip statulėlės atminimui vaikų, žuvusių per badą. Tačiau kitos lėlės yra tikri talismanai, padedantys išlaikyti palikuonis sveikus. Daruma, Hina, Musha… atraskite šias tradicines lėles, labai garsias Japonijoje.
Japoniški raštai ir jų reikšmės
Esantys ant kimono audinių, yukata ir daugelio kitų japonų objektų, tradiciniai japonų raštai yra persmelkti unikalia simbolika. Kanapių lapai, paukščių plunksnos, ryklio oda, bangos, vėžlių kiautai, vijokliniai augalai ir kiti tipiškai japoniški geometriniai raštai… jie visi turi savo istoriją ir reikšmę. Kai kurie įkvėpti prietarų ar mados, kiti naudojami kaip aukšto rango asmenų skiriamasis ženklas.
Ar žinojote, kad Asanoha, puošiantis kūdikių drabužius, turėtų suteikti jiems jėgų ir skatinti augimą? Kikkô savo ruožtu yra gero ženklo simbolis, užtikrinantis ilgaamžiškumą. Atraskite skirtingus japonų raštų stilius ir jų reikšmes.
Samurajai – meno veikėjai
Karingos figūros viduramžių Japonijoje, samurajai paliko svarbų palikimą japonų kultūroje, ypač kovos menuose. Be ginklų ir karybos menų įvaldymo iki tobulumo, jų gyvenimo būdas buvo pagrįstas dzenbudizmo principais.
Iš tiesų, ši kasta puoselėjo rafinuotumo meną, mėgaudamasi paprastais gyvenimo malonumais ir vertindama kiekvienos akimirkos grožį. Taigi, daugelį menų rėmė šie kariai: Nô teatras, kaligrafija, arbatos ceremonija ir dekoratyvinis menas yra tik keletas pavyzdžių. Pasinerkite į įspūdingą samurajų pasaulį.
Geišos – tradicinio meno sergėtojos
„Geiša“ japonų kalba reiškia „meną praktikuojantis asmuo“. Šios moterys, pasižyminčios elegancija ir rafinuotumo pojūčiu, iki tobulumo įvaldžiusios japonų meną.
Labai gerbiamos Japonijoje, geišos yra tradicijų sergėtojos Tekančios Saulės šalyje. Jų talentai yra ilgo mokymosi ir visiško atsidavimo tradicinėms Japonijos vertybėms vaisius. Be to, muzika, dainavimas, šokis, poezija ir arbatos ceremonija yra jų kasdienybės dalis. Atraskite paslaptingą geišų pasaulį ir jų vaidmenį išsaugant japonų meną.
Vakariečių susižavėjimas japonų menu
Po Japonijos atsivėrimo Vakarų pasauliui 1854 m. europiečiai atrado visiškai naują, turtingą ir žavingą kultūrą. Tradicinis japonų menas padarė didelę įtaką daugeliui menininkų ir davė pradžią naujam meno judėjimui – japonizmui. Paveikslėlyje aukščiau gretinami du kūriniai, ir yra daug panašumų. Kairėje – garsaus japonų tapytojo Hokusai raižinys, o dešinėje – Claude’o Monet paveikslas Kap d’Antibes mieste.
Tradicinis japonų menas yra žavus vakariečiams, nes jis labai skiriasi nuo mūsų kultūros. Šimtmečius jis nepaliauja įkvėpęs menininkų savo grožiu, rafinuotumu, perduodamomis vertybėmis ir ypač savo trykštančiu dvasingumu. Japonijoje menas neapsiriboja estetika, jis slypi filosofijoje.
