Japonijoje garsi Naujųjų metų tradicija – aplankyti septynias laimės dievybes, kad visus metus lydėtų sėkmė. Kiekvieną pirmąjį sausio savaitgalį šeimos lanko šventyklas, kad pasimelstų šiems dievams ir gautų jų antspaudus: tai „Shichifukujin“ piligriminė kelionė.
Japonų mitologijoje pasakojama, kad šios dievybės keliauja lobius gabenančiu laivu, dalindamos dovanas tiems, kurie elgėsi dorai.
Atraskite šią japonų legendą ir pasikvieskite sėkmę į savo namus!
📖 „Shichifukujin“ legenda
Kiekvieną gruodžio 31-ąją septynios laimės dievybės keliauja „Takarabune“ – lobius gabenančiu laivu, kad atneštų gerovę tiems, kurie buvo išmintingi. Ebisu, Daikokuten, Benzaiten, Bishamonten, Fukurokuju, Hotei ir Jurojin… Kiekvieną iš jų galima atpažinti iš išvaizdos, aksesuarų ar simbolinių gyvūnų.
Paskutinę japonų Naujųjų metų naktį tėvai pakiša po vaikų pagalvėmis garsiojo laivo ir jo dieviškosios įgulos atvaizdą. Tikimasi, kad tai padės susapnuoti gražius sapnus ir atneš sėkmę ateinančius 12 mėnesių.
Iš kairės į dešinę: Hotei, Jurōjin, Fukurokuju, Bishamonten, Benzaiten, Daikokuten, Ebisu.
🛕 7 gerovės dievų kilmė
Kodėl 7 dievybės, o ne 5 ar 8? Na, skaičius 7 daugelyje šalių laikomas laimingu. Japonijoje jis naudojamas tradicinėse šventėse ir ritualuose: pavyzdžiui, žvaigždžių šventė Tanabata vyksta 7-ąją metų 7-ojo mėnesio dieną; Nanakusa no sekku (tradicija valgyti 7 vaistažoles) vyksta sausio 7 d. Be to, budizme kalbama apie 7 reinkarnacijas, taip pat galima paminėti 7 bušido dorybes (kodeksas, valdęs japonų karius samurajų laikais).
„Shichifukujin“ legendos ištakos siekia Japonijos viduramžius, XVI–XVII a., Tokugavos šiogunato laikotarpį. Tuo metu žmonėms reikėjo gerovės, o religija buvo svarbi atrama. Būtent tada Tekančios Saulės šalyje atsirado 7 laimės dievų legenda. Sakoma, kad meldžiantis šiems laimės dievams galima apsivalyti nuo 7 nelaimių ir įgyti 7 laimes. Edo laikotarpiu ši tradicija tapo populiari, ką patvirtina daugybė „Shichifukujin“ vaizdinių tradiciniame japonų mene.
🍀 „Shichifukujin“ piligriminė kelionė
Septynių laimės dievų piligriminė kelionė išsivystė kartu su Hatsumode tradicija, kuri paprastai reiškia apsilankymą savo rajono šventykloje pirmąją naujųjų metų dieną. Šis paprotys, atsiradęs Edo laikotarpiu, turėtų atnešti sėkmę visus metus. „Shichifukujin“ piligriminė kelionė susiformavo laikantis tos pačios dvasios. Septynių dievybių aplankymas turėtų užtikrinti didžiausią gerovę. Japonijoje, ypač Tokijuje, siūlomi įvairūs maršrutai. „Shichifukujin Meguri“ piligriminę kelionę praktikuoja daugybė vietinių gyventojų, ypač Janakos rajone. Vienas iš „Shichifukujin“ papročių – parsinešti antspaudą iš kiekvienos šventvietės. Šie tikri talismanai, vadinami goshuin, susideda iš kaligrafijos ir antspaudo, patvirtinančio apsilankymą.
⛩ „Shichifukujin“: religinio sinkretizmo atspindys
Prisimenate, japonai yra sinkretizmo meistrai. Todėl nenuostabu, kad dievybės kilusios iš kelių religijų, tokių kaip budizmas, induizmas, šintoizmas ir daoizmas. Šie dievai iš Indijos, Kinijos ir Japonijos atsinešė skirtingas tikėjimo formas.
⛵ Septyni dievai laive
Spalvotas medžio raižinys, vaizduojantis „Takarabune“, autorius Utagawa Hiroshige.
Daugelyje vaizdinių (paveiksluose, graviūrose, skulptūrose…) galima pamatyti laivą bangose su jame susigrūdusiais 7 dievais. Ant burės matomas kiniškas simbolis „baku“ (獏) – geros lemties būtybė, atbaidanti košmarus. Taip pat galima pastebėti simbolinių elementų, tokių kaip gervės, vėžliai ar kiti japonų sėkmės simboliai.
Lobių laivas ir jo įgula simbolizuoja turtus, ilgaamžiškumą, sėkmę ir laimę. Iš tiesų shichi (七) reiškia skaičių „7“, fuku (福) reiškia „laimę“, o jin (神) – „dievybę“. Nuo Edo laikotarpio daugybėje graviūrų vaizduojama ši mitologinė scena, naudojant natūralius pigmentus. Pastaruoju metu 7 laimės dievybių burlaivis tapo spalvingų ir vaikiškų iliustracijų su apvaliais veidais tema.
Nors visos septynios dievybės atneša laimę ir palaimą, kiekviena iš jų yra susijusi su tam tikra profesija. Ūkininkai dažniau garbins Ebisu ir Daikokuten, mokytojai pagerbs Jurojin, o menininkai – Benzaiten. Kalbant apie maitinimo paslaugų specialistus, jie tikriausiai melsis Hotei.
🦹♂ Septynios laimės dievybės: kas jie tokie?
🎣 Ebisu – žvejų dievas
Tai žvejų ir pirklių globėjas. Šis jūreivių ir ūkininkų dievas Japonijoje yra labai gerbiamas. Jis dažnai vaizduojamas kartu su savo palydovu Daikokuten. Medžiotojo kepure pasipuošusi dievybė rankose laiko meškerę ir didelę žuvį. Jis siejamas su sąžiningumo dorybe. Ebisu taip pat laikomas pirmuoju demiurgų dievų Izanami ir Izanagi vaiku, pravardžiuojamu „vaiku-dėle“. Verta paminėti, kad tai vienintelis japoniškos kilmės dievas.
💰 Daikokuten – turtų kūrėjas
Tai induistų turtų, prekybos ir žemdirbystės dievybės Šivos įsikūnijimas. Daikoku taip pat yra virėjų globėjas. Gerai įmitęs ir besišypsantis dievas, demonų medžiotojas, dėvi kepurę ir nešiojasi išminties pilną krepšį. Jis sėdi ant ryžių maišų ir rankoje laiko plaktuką, kurį mojuodamas kuria turtus.
⚔ Bishamonten – karingas globėjas
Atvykęs iš Kinijos vardu Tamonten, Bishamonten yra Vaišravanos, induistų dievybės, saugančios Dharmą (budistų įstatymą), įsikūnijimas. Šiaurės globėjas karalius vilki šarvus ir laiko ietį bei pagodą. Laikomas karo ir gerovės dievu, Bishamon yra gerbiamas karių, kad šie sulauktų sėkmės mūšyje.
🎵 Benzaiten – iškalbos ir menų deivė
Benzaiten, artimųjų dar vadinama Benten 😉, yra vandens deivė ir vienintelė moteriška dievybė 7-ių grupėje. Tai induistų dievybės Sarasvati – menų, muzikos, iškalbos, žinių ir grožio deivės – įsikūnijimas. Ją lydi balta gyvatė ir biwa (japonų muzikos instrumentas).
🪙 Fukurokuju: turtų ir ilgaamžiškumo dievas
Tai kinų dievybė, kilusi iš daoizmo, simbolizuojanti išmintį, vyriškumą, sėkmę ir ilgaamžiškumą. Fukurokujin būdamas gyvas buvo kinų filosofas. Jis apibūdinamas kaip plikas senolis su ilga balta barzda ir pailga kaukole. Jis nešiojasi išminties lazdą, o kartais jį lydi gervė arba vėžlys.
🤓 Jurojin: ilgaamžiškumo ir išminties dievas
Tai vyriausias iš 7 dievybių. Mokytojų globėjas, ši daoistų dievybė primena Fukurokuju su savo ilga barzda ir plika galva. Sakoma, kad jie dalijasi tuo pačiu kūnu. Šis mokslininkas laiko lazdą, kurioje slepiasi ilgaamžiškumo paslaptys. Jį dažnai lydi elnias ar kitas geros lemties gyvūnas.
😁 Hotei: dosnumas ir gausa
Hotei, dar vadinamas besijuokiančiu Buda, yra Maitrėjos arba ateities Budos įsikūnijimas. Šis senas kinų vienuolis, iš tikrųjų gyvenęs X amžiuje, taip pat prisijungė prie daoizmo ir šintoizmo religijų. Tai geros sveikatos, laimės, gausos ir prekybos dievybė. Hotei yra labai populiarus Azijoje ir Vakaruose, kur jį dažnai galima pamatyti restoranuose. Pavaizduotas kaip storas, plikas, pilvotas ir besišypsantis vyras, Hotei traukia gerovę ir laiko krepšį, pilną niekada neištuštėjančių turtų. Sakoma, kad jo pilvo patrynimas atneša sėkmę. Ar jau bandėte?
