Tekančios saulės šalis garsėja savo miesto legendomis. Viena populiariausių – apie rokurokubi.
Ar kada nors girdėjote apie šias humanoidines būtybes, dažniausiai moteris, kurių kaklas ištįsta?
Šiandien papasakosime apie šį jokajų, įvairius rokurokubi tipus ir jų vietą japonų kultūroje. Šiurpuliukai garantuoti!
😈 Rokurokubi: būtybė ilgu kaklu
Rokurokubi legenda kilo iš japonų mitologijos paskutinių šiogūnų dinastijos valdymo laikotarpiu, geriau žinomu kaip Edo laikotarpis (1603–1867).
Dieną tai žavinga ir patraukli moteris, tačiau naktį rokurokubi patiria metamorfozę. Jos kaklas ištįsta ir ji leidžiasi į medžioklę. Kai kurios rokurokubi net nežino apie savo būklę ir naktinę žmonių medžioklę priskiria blogiems sapnams, o kitos puikiai supranta, kas vyksta.
Šias būtybes atpažinti sunku, nes tai paprastai atrodantys žmonės, vedantys įprastą gyvenimą tarp kitų piliečių. Visgi, kai kuriose rokurokubi legendų versijose teigiama, kad jas galima atpažinti iš mažų baltų dėmelių ant kaklo. Taip pat kartais jos išsiduoda miegodamos rokurokubi būsenoje (galva atitolusi nuo kūno), kai būna pavargusios ir sočios.
🕵 Rokurokubi kilmė
Šiam jokajui (antgamtinei būtybei japonų folklore) priskiriama įvairi kilmė. Labiausiai paplitusi versija turi religinį atspalvį, kas Tekančios saulės šalyje visai nestebina!
Pagal šį tikėjimą, šios metafizinės būtybės pažeidė budizmo priesakus ir buvo prakeiktos; jų bausmė – monstro gyvenimas, klajojant tarp žmonių. Norėdamos atgailauti, rokurokubi taikosi į tuos, kurie nesilaiko Budos filosofijos. Tokiu atveju būtybė elgiasi kaip piktavalis padaras; ji nužudo savo auką ją suėsdama, išsiurbdama kraują arba pasisavindama gyvybinę energiją 😱. Smagu, ar ne?
Kitos interpretacijos yra psichologinio pobūdžio. Iš tiesų, metamorfozė, pasireiškianti kaklo ištįsimu, galėtų būti antgamtinė žmogaus troškimų išraiška. Reikia pabrėžti, kad rokurokubi būsenoje esantis asmuo nesuvokia savo būklės; keli prisiminimai, kurie iškyla, priskiriami sapnams.
Kitose legendose tai yra oniai, kurie mėgsta gąsdinti žmones (europietiškų vampyrų atitikmuo), arba moterys, ieškančios keršto (kaip Hanijos demono legenda).
📍 Įvairūs rokurokubi tipai
Visų pirma, egzistuoja klasifikacija pagal lytį. Legendose pasitaiko ir keletas patinų rokurokubi, tačiau japonų mitologijoje šis jokajus dažniausiai siejamas su moterimis ilgu kaklu, kurių galva lieka pritvirtinta prie kūno. Rokurokubi patelės puola vyrus, o vyrai ilgu kaklu naktį medžioja moteris!
Kita tipologija klasifikuoja pagal žiaurumą. Taip atsiranda geranoriškų rokurokubi, kurie tik krečia pokštus (geria aliejų iš žibintų, gąsdina, šnipinėja), ir tokių, kurie tampa tikrais kraujasiurbiais.
Paprastai žiaurumas priskiriamas jokajams su skraidančiomis galvomis! Tai dominuojanti rokurokubi klasifikacija japonų miesto legendų antgamtiniame pasaulyje. Šios piktavališkos būtybės vadinamos „nukekubi“. Vietoj ištįsusio kaklo šie monstrai turi atsiskyrusią ir klajojančią galvą. Kai kurie japonų folkloro tyrinėtojai teigia, kad jie yra pirminis rokurokubi prototipas.
Nukekubi atrodo kaip įprastas žmogus, tačiau atėjus nakčiai jo galva atsiskiria nuo kūno ir laisvai skraido. Būtybė puola ir žudo savo aukas. Kai galva vykdo „žudiko“ misiją, nukekubi kūnas lieka negyvas ir pažeidžiamas – tai jo silpnoji vieta: užpuolus kūną ar jį perkėlus, galima sunaikinti šį piktąjį monstrą.
🕯 Rokurokubi ir japonų miesto legendos
Japonų literatūra kupina kūrinių, kurių pagrindiniai veikėjai yra jokajai. Ši literatūrinė tradicija gyvuoja nuo Edo laikų.
Štai keletas miesto legendų apie rokurokubi. Dėmesio: perskaitę galite nebeužmigti visą naktį 😨.
Vienas iš „Yomihon“ mitų, garsios Edo laikų knygos, pasakoja apie vienuolį ir moterį, kurie kartu bėga:
„Kelionės metu moteris suserga ir sugriūva. Būdamas be pinigų, jos palydovas ją nužudo. Vėliau vienuolis atsisako savo religinių įsitikinimų ir pasineria į gyvenimo malonumus. Klajodamas iš užeigos į užeigą, jis susižavi vieno iš šeimininkų dukra ir tampa jos meilužiu.
Naktį mergina transformuojasi, ir vienuolis pamato savo pirmąją meilužę, kuri, ištįsusiu kaklu, jį bara. Apimtas gailesčio, jis viską papasakoja užeigos savininkui. Jo nuostabai, pastarasis prisipažįsta, kad jo užeiga buvo finansuojama iš pavogtų pinigų moters, kurią jis nužudė, ir kad bausmės dėlei jis susilaukė dukros rokurokubi, kurios veidas nuolat keičiasi.“
Epiloge mūsų vienuolis grįžta į budizmą ir pastato kapą savo pirmajai žmonai. „Išganymas yra religijoje“, – atrodo, nori pasakyti šios istorijos autorius. Šios istorijos rokurokubi nėra piktavališka, tačiau taip būna ne visada.
„Rokurokubi prievarta“, Utagawa Kunitora graviūra (1804–1844). Kai „shunga“ (erotinė) graviūra susitinka su jokajų pasauliu, gaunamas štai toks… trikdantis vaizdas. 😅
Antroji legenda baigiasi daug prasčiau. Matsura Seizan kūrinyje nėščia moteris suserga nepagydoma liga:
„Keistas prekeivis pasakoja jos vyrui, kad balto šuns kepenys yra stebuklingas vaistas. Vyras nužudo savo augintinį baltą šunį ir patiekia kepenis žmonai. Ji pasveiksta! Vyras nusprendžia, kad prekeivis visgi buvo tikras gydytojas. Deja, ši išvada buvo skubota. Jo žmona pagimdo dukrą rokurokubi, kurios galva atsiskiria vos gimus. Būtent tada vėl pasirodo baltas šuo ir įkanda galvai, taip nužudydamas kūdikį.“
Pažymėtina, kad ši legenda remiasi animistine šintoizmo religijos puse, kuri teigia, kad gyvūnai ir daiktai taip pat turi sielą.
👹 Rokurokubi ir japonų kultūra
Nuo viduramžių folkloro iki naujausių vaizdo žaidimų – japonų kultūra kupina jokajų (rokurokubi, tengu, kappa, nukekubi, oni, mokumokuren, tsukumogami ir kt.).
Japonų miesto legendas adaptavo įvairių sričių menininkai. Taip monstrus ir humanoidines būtybes randame iliustruotose knygose, pasakojimuose, spektakliuose, filmuose ir mangose.
Be to, jokajų tema buvo nagrinėjama įvairiais aspektais. Štai keletas pavyzdžių:
- „Touhou“ serijoje mokytojas yra rokurokubi, turintis gebėjimą visiškai atskirti savo galvą.
- Filme „Miss Hokusai“ dailininkas ir jo dukra tampa moters rokurokubi kaklo ištįsimo liudininkais. Kad galva neklajotų ir nedarytų nusikaltimų, ji apgaubia savo futoną (iš Japonijos kilęs čiužinys iš medvilnės) tinkleliu nuo uodų; taip, net jei kaklas ištįsta, galva negali toli nukeliauti.
- Animaciniame mangos seriale „YuYu Hakusho“ herojaus dešinioji ranka gali ištęsti savo kaklą ir kūną į didelį ilgį.
Nors tikėjimas dvasiomis ir demonais Japonijoje yra giliai įsišaknijęs, rokurokubi buvimas japonų mene atskleidžia daugybę interpretacijų. Piktavališkos būtybės ilgu kaklu turi skirtingas istorijas, įvairias kilmes ir reikšmes. Taigi, dabar, kai viską žinote apie šį baisų monstrą, jūsų eilė juos iššifruoti!
Jei perskaitėte šį tekstą, tikriausiai esate turtingos japonų kultūros gerbėjas. Todėl nedvejodami pasidalykite savo patirtimi, kad papildytumėte šį straipsnį. Ar žinote kitų rokurokubi kilmės versijų ar kitų šiurpių jokajų? Ar matėte japonų animacinį filmą ar mangą, kurioje vaizduojamos šios legendinės būtybės? Mums bus malonu perskaityti jūsų komentarus!
