Viena aišku – Tekančios saulės šalyje nuobodžiauti nėra kada!
Japonijos archipelage metus paįvairina daugybė tradicinių švenčių. Nuo japoniškųjų Naujųjų metų, pavasario atėjimo, vasaros šventimų iki vaikų ceremonijų – kiekvieną sezoną čia gausu pramogų.
Atraskite 12 nepamirštamų japoniškų švenčių.
1. ⛩ Japoniški Naujieji metai
Tai tikra šeimos šventė. Šia proga dauguma japonų kelias dienas praleidžia su artimaisiais. Visgi gruodžio 31-osios vakaras labai skiriasi nuo to, prie kurio esame pratę Europoje. Jokių puotų ar šampano – tik televizijos laidos ir religiniai ritualai. Taip, gruodžio 31-osios vakarą japonai žiūri Kohaku Uta Gassen – labai populiarų dainų konkursą, gyvuojantį jau daugiau nei 60 metų. Taip pat įprasta valgyti soba toshikoshi makaronus, kad gyvenimas būtų ilgas.
Artėjant vidurnakčiui, šventyklos išmuša 108 varpų dūžius, skelbiančius naujus metus. Po to maldos vietos būna sausakimšos žmonių, atėjusių pirmą kartą pasimelsti (hatsumode).
Pirmąją metų dieną japonai labai anksti keliauja į kalnus arba prie jūros pasigrožėti kylančia saule. Vaikai gauna dovanų iš vyresniųjų, o visa šeima mėgaujasi tradiciniais patiekalais.
2. 🍾 Seijin no Hi, pilnametystės šventė
Antrasis sausio pirmadienis yra nedarbo diena, skirta paminėti pilnametystę (nuo 2022 m. balandžio ji nustatyta 18 metų). pagerbiami jaunuoliai, kurie tais mokslo metais sulaukė arba sulauks pilnametystės. Tą dieną galima pamatyti daugybę jaunų moterų, vilkinčių furisode (kimono su ilgomis rankovėmis). Jauni vyrai renkasi kostiumus su kaklaraiščiais, o ne tradicinius drabužius. Oficialios ceremonijos metu šie nauji piliečiai išklauso mero kalbą apie jų atsakomybę ir gauna dovanų. Po šios iškilmingos ceremonijos jie traukia į barus ir kitas madingas vietas pasilinksminti su draugais.
3. 👿 Setsubun, pavasario atėjimas
Tai garsioji pupelių mėtymo šventė, skelbianti pavasario atėjimą (pagal mėnulio kalendorių). Šventyklos rengia ceremonijas plačiajai visuomenei. Folkloriniai ritualai, demonų šokiai, pasirodymai ir specialūs svečiai pagyvina šią dieną. Tradicijos persikelia ir į namus: tėvas persirengia demonu oni, o vaikai mėto į jį skrudintas sojų pupeles. Taip jie išvaiko piktąsias dvasias, bandančias įsiveržti į namus. Vėliau japonai suvalgo tiek pupelių, kiek jiems metų, ir praryja ilgą maki suktinuką sėkmei prisišaukti.
4. 🍫 Valentino diena Japonijoje
Valentino diena Japonijoje neturi nieko bendro su mūsų vakarietiška įsimylėjėlių švente. Pirmiausia – jokių raudonų rožių puokščių, tik šokoladas. Yra keletas jo rūšių: moterys dovanoja naminius honmei-choco savo mylimiesiems, o tomo-choco skiriami draugėms. Be to, pagal keistą konvenciją, japonės turi įteikti giri-choco savo viršininkams ir kolegoms vyrams. O ką veikia vyrai? Nieko, nes jie tauposi Baltajai dienai, kuri vyksta po mėnesio!
5. 🎎 Hina matsuri, mergaičių šventė
Dar vadinama lėlių švente, kovo 3-oji yra visiškai skirta mergaitėms. Senovėje kilmingieji dovanodavo lėles imperatoriškajai šeimai kaip talismanus, kurie būdavo perduodami iš kartos į kartą. Nuo tada paprotys įsitvirtino, ir šeimos įrengia altorių su figūrėlėmis, vaizduojančiomis imperatoriškąją porą. Šią ypatingą dieną šeima ir draugai susirenka pasivaišinti saldumynais, o mergaitės pasipuošia gražiu kimono. Sėkmę nešančių lėlių paroda, kulinariniai skanėstai, dovanos… ši tradicinė japonų šventė, kilusi iš Heian laikotarpio, primena didžiulį gimtadienio vakarėlį.
6. 🌸 Hanami, japoniška vyšnių žydėjimo šventė
Nuo kovo iki gegužės – sakurų žydėjimo sezonas. Japonai švenčia pavasario atgimimą grožėdamiesi vyšnių žiedais. Šeimos iškylos medžių pavėsyje, specialūs šiai progai skirti skanėstai – Hanami tradicija siekia Naros laikotarpį. Senovėje valstiečiai tikėjo, kad pavasarį į vyšnias įsikrausto dievybės, todėl po šakomis palikdavo aukas. Tačiau būtent imperatorius Saga pradėjo šią tradiciją imperatoriškajame dvare. Pavasario šventė Japonijoje, kokią pažįstame šiandien, išpopuliarėjo Edo laikotarpiu. Tuomet po žydinčiais medžiais buvo rengiami prabangūs pietūs. Japonų kultūroje šis gamtos reginys simbolizuoja gyvenimo ciklą ir trumpalaikį grožį.
7. 👦 Kodomo no Hi, berniukų šventė
Po Hina Matsuri savo dieną turi ir berniukai – tai Kodomo no Hi. Gegužės 5-oji yra vaikų šventė, ypač skirta berniukams. Ši tradicinė japonų šventė, vadinama Tango no sekku, 1948 m. buvo pervadinta į Kodomo no Hi. Įkvėpta Kinijos drakonų valčių šventės, vėliau, veikiama samurajų kultūros, ji tapo berniukų švente. Šiandien Kodomo no Hi yra nedarbo diena, kai meldžiamasi už vaikų sveikatą ir laimę. Tai taip pat proga atlikti apsivalymo ritualus. Prie durų kabinami ajerų ir pelyno lapai, o vaikai maudosi vandenyje su vilkdalgių ekstraktu. Kaip ir per Hina Matsuri, tik samurajų versijoje, ant altoriaus eksponuojamos šarvuotos lėlės ir karių šalmai. Svečiai geria sakę ir ragauja šiai progai paruoštus saldumynus. Šiuo laikotarpiu gatvėse galima pamatyti plazdančias karpio formos vėliavas – drąsos simbolius.
8. ✨ Tanabata, žvaigždžių šventė
Liepos 7-ąją (arba rugpjūčio 7-ąją kai kuriuose regionuose) miestai pasipuošia spalvomis ir žibintais Tanabata festivaliui. Namus, šventyklas ir viešąsias erdves puošia tanzaku, fukinagashi ir origamiai. Tą dieną švenčiamos Vegos ir Altairo žvaigždės, simbolizuojančios mitinę porą (piemenį ir audėją). Pagal seną kinų legendą, du įsimylėjėliai, atskirti Paukščių Tako, susitinka kartą per metus. Tanabata Matsuri proga japonai dėvi yukata. Jie rašo maldas ant spalvoto popieriaus ir kabina jas ant bambuko šakų. Tai metas sugalvoti norą!
9. 🥳 Gion matsuri, garsusis vasaros festivalis
Kiote liepos mėnesį vyksta Gion matsuri – didžiulė vežimų procesija. IX a. siekiantis festivalis iš pradžių buvo mažų nešiojamų šventyklų procesija, skirta apsisaugoti nuo maro. Muromachi laikotarpiu šis japonų festivalis tapo proga pirkliams pademonstruoti savo turtus per didingus vežimus. Nuo 2009 m. saki-matsuri (liepos 17 d. šventimas) vežimai yra įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Būtina pamatyti!
10.🏮 O-bon, mirusiųjų šventė
Kiekvieną vasarą, rugpjūčio 13–15 d. (kartais liepą, priklausomai nuo kalendoriaus), japonai pagerbia protėvius per O-bon. Ši budistinė šventė, panaši į mūsų Visų šventųjų dieną, prieš 500 metų buvo atvežta iš Kinijos. Tikima, kad šiuo metų laiku mirusieji aplanko gyvuosius. Daugybė japonų grįžta į gimtuosius miestus ir susitinka su šeima pasimelsti. Altoriai ir šventyklos puošiami aukomis, o žmonės šoka (obon odori) tradiciniais drabužiais pagal taiko būgnų ritmą. Priešais namus uždegami žibintai, rodantys kelią sieloms. Obon matsuri yra tikrai unikali ir ypač džiugi patirtis.
11. 🎃 Helovinas Japonijoje – japonizuotas paprotys
Visą spalio mėnesį Tekančios saulės šalyje švenčiamas Helovinas. Gatvėse ir parduotuvėse karaliauja velniškos dekoracijos. Žmonės persirengę juodomis katėmis ar Pikachu vaikšto gatvėmis ir lankosi teminiuose vakarėliuose. Panašu, kad Japonija sėkmingai adaptavo šią komercinę šventę. Harajuku rajone vyksta garsusis „Pumpkin parade“, kurio negalima praleisti. Be to, milžinas Disney Land Tokyo organizuoja didelius teminius renginius. Galiausiai, „Starbucks“ ir kiti prekybininkai pasiduoda bangai su kraują primenančiais Frappuccino gėrimais ir moliūgų pyragais.
12. 🎅 Kalėdos Japonijoje – naujai interpretuota vakarietiška tradicija
Kadangi japonai viską daro savaip, Kalėdos yra šventė, skirta įsimylėjėliams ir draugams. Didžiuosiuose miestuose ir prekybos centruose tvyro vakarietiška atmosfera su šviesomis ir eglutėmis. Kalėdų Seneliai užvaldo parduotuves, o visur skamba sezoninės dainos. Gruodžio 24-ąją daugybė japonų vyksta į „Tokyo Disneyland“. Poros kviečia vieni kitus į restoranus romantiškam vakarui, o kiti traukia į KFC prieš leisdamiesi į barų turą su draugais.
Nuo tradicinių šventimų iki valstybinių švenčių ir importuotų renginių – Japonija siūlo unikalų folklorą. O kuri japoniška šventė jus labiausiai įkvepia?
